Rodomi pranešimai su žymėmis Pietūs. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Pietūs. Rodyti visus pranešimus

2018 m. sausio 21 d., sekmadienis

Triušienos ir brokolių troškinys su perlinėmis kruopomis

Kai už lango tokia tikra žiema kaip dabar, norisi lėkti laukan ir slidinėti ar čiuožti nuo kalniuko. Jei esi ne tokia aktyvi persona, smagu leistis į ilgesnį pasivaikščiojimą užsukant palesinti ančių. O prisičiuožinėjus ar prisivaikščiojus taip smagu grįžti į šiltus namus. O kas žiemą labiausiai šildo? Šiltos kojinės, megztiniai ir pledai neblogai padeda. Bet geriausiai šildo skanus ir šiltas maistas - pavyzdžiui, troškiniai ir sriubos. Troškiniai yra tikras jaukumo ir gėrio šaltinis - suvalgei, o tada jau gali sėdėti smagiai su pledu ir mėgautis desertu skaitant knygą ar žiūrint mėgstamą filmą. Troškiniai dar gerai tuo, kad nelabai juos sugadinsi - sudėjai mėgstamas daržoves, jei norisi - mėsos, uždengei ir palikai ramiai troškintis. Paskui pagardinai prieskoniais ir va, prašom. Trumpiau tariant mažai terliojimosi, na tik pradžioje šiek tiek reikia, kol susipjaustai viską. Bet rezultatas tikrai nenuvilia - ir šilta ir jauku. 

Prieš keletą dienų užsimaniau perlinių kruopų. Man jos atrodo nepelnytai nuvertintos. Kruopos tikrai skanios ir sočios, tereikia tik skaniai paruošti, ne vien košę ar pienišką sriubą su jomis virti. Šios kruopos man labai tinka troškinyje, kuris šį kartą buvo su triušiena ir brokoliais. Jeigu ir jums su perlinėmis krupomis pakeliui, galite išbandyti šį receptą.


Reikės:

250 g. triušienos (naudojau "Lapino puota" triušiena troškinimui)
100 g. perlinių kruopų,
1 didelės morkos (arba 2 vidutinių),
1 vidutinio svogūno,
1 didelis brokolio (arba kelių mažesnių),
1 v. š. miltų,
1-2 a. š. druskos,
1 a. š. čiobrelių,
1-1,5 a. š. rozmarino,
truputis juodųjų pipirų.

Gaminimo laikas: 35 - 40 min. Maždaug 3-4 porcijos.

Užkaičiame perlines kruopas, nes šios verda apie 30-40 min. Kol verda, vidutiniais kubeliais supjaustome nuskustą morką, susmulkiname nuluptą svogūną ir nuplautą brokolį. Pasmulkiname triušieną, apvoliojame miltuose ir gerai apkepame į keptuvę prieš tai įpylę aliejaus. Apkeptą mėsą dedame į didelį puodą ir į keptuvę beriame svogūną, o šiam pageltus - morką. Puodą su triušiena užkaičiame ir įpilame vandens, kad vos apsemtų gabalėlius (maždaug 0,5 ar 2/3 stiklinės). Tada į puodą keliauja apkeptos morkos su svogūnais, nepamirštame pamaišyti. Uždengiame dangtį ir ant silpnos ugnies patroškiname maždaug 10 minučių. Tuomet eilė brokoliams, vėl pamaišom, ir, jeigu reikia, įpilame vandens (geriau karšto virinto). Svarbu, kad skysčio nebūtų per daug - t.y. neplauktų viskas kaip sriuboje, bet ir prie puodo dugno neprikibtų. Aš gaminimo metu sunaudojau maždaug 2 stiklines vandens. Sudėjus brokolius uždengtą puodą troškiname dar apie 15 -20 min. ant silpnos ugnies. Nepamirštam verdamų perlinių kruopų. Jeigu virimo laikas praėjo - išjungiam ir nupilame vandenį. Pervirti nereikia, nes kruopos dar sugers skysčio iš troškinio. Galiausiai į troškinį beriame druską ir prieskonius, sudedame išvirtas perlines kruopas, viską gerai pamaišome ir leidžiame dar kokias 5 minutes pasitroškinti. Daugiau nereikia, nes daržovės į košę pavirs.

Skanaus!

2018 m. sausio 14 d., sekmadienis

Trinta žiedinio kopūsto sriuba

Būna tokių akimirkų, kai užsimanai kokio nors patiekalo ir jis iš galvos niekaip neišeina. Man panašiai buvo su sriuba - visą savaitę labai norėjau ir galvojau, kokią čia pasidarius. Kovą laimėjo trintos sriubos, o tiksliau - žiedinio kopūsto sriuba. Norėjau tokios švelnios, sočios ir šildančios, todėl be mėsos apsieiti nepavyko. Tačiau jei su mėsa jums nepakeliui, sriubos skonis tikrai nenukentės.

Trintos sriubos dar gerai tuo, kad nereikia daug terliotis ir visko smulkinti, ypač, jeigu sriuba bus vakarienei. Grįžai po darbo namo, sumetei į puodą daržoves, ir kol apsitvarkai ar persirengi, belieka sutrinti viską ir vakarienė paruošta.



Reikės:

Apie 1- 1,5 l vandens,
200 g. kiaulienos,
1 vidutinio žiedinio kopūsto,
1 vidutinės morkos,
kelių bulvių,
sultinio kubelio,
lauro lapelių,
druskos,
pipirų,
trupučio grietinėlės,
šviežių krapų ir petražolių (nebūtinai).

Ne itin smulkiais gabalėliais supjaustome kiaulieną, dedame ją į puodą ir užverdame. Jeigu reikia, nugriebiame putas. Žiedinį kopūstą pasmulkiname, sudedame į tą patį puodą ir apverdame maždaug 8 -10 minučių. Paskui išgriebiame ir sudedame į atskirą indą. (Norint dar mažiau prie puodo stypsoti, galima šį žingsnį atlikti pabaigoje - t.y. kopūstą sudėti patį paskutinį). Tada į puodą keliauja kitos stambiau pjaustytos daržovės ir viskas verda apie 25 min. Praėjus maždaug pusei virimo laiko sudedame prieskonius ir sultinio kubelį. Tada į puodą sudedame apvirtą žiedinį kopūstą, jei įmanoma, išgraibome lauro lapus,  ugnį išjungiame ir viską gerai sutriname rankiniu maisto smulkintuvu, liaudiškai "blenderiu" vadinamu. Jeigu sriuba per tiršta, betrinant galima įpilti po truputį karšto virinto vandens ar sultinio. Sutrynus įpilame grietinėlės, viską permaišome ir tiekiame.

Skanaus!

2017 m. kovo 7 d., antradienis

Įdarytos paprikos

Įdarytos paprikos man visada atrodė "kažkas tokio", todėl labai seniai norėjau jas pagaminti. Atrodo, nori - ir gamini, bet tai šiltnamyje paprikos neužderėdavo gausiai, tai užderėdavo, bet forma netinkama, žodžiu, kokių tik nori priežasčių. Na, galiausiai pasiryžau - kam čia laukti dar vieno derliaus, nusipirkau paprikų parduotuvėje ir va, prašom. O receptas, pasirodo, toks nesudėtingas, kad bet kuris sugebėtų. Ir dar, puikiai tinka, kai prisivirėt per daug ryžių ir nebėra minčių, kur dar juos sukišti, kad išmesti nereikėtų. Kiškit į paprikas. :)


Reikės (kaip matote, 3 porcijoms):

1 pakelio virtų ryžių,
3 vidutinių paprikų,
1 svogūno,
500 g. maltos kiaulienos,
1,5 a. š. pomidorų pastos,
druskos,
pipirų,
maltos paprikos miltelių,
ciberžolės (nebūtinai),
kelių riekelių fermentinio sūrio.

Į keptuvę pilame truputį aliejaus, dedame smulkintą svogūną ir truputį apkepame. Tada eilė smulkintai kiaulienai. Kai viskas apkepa, į dubenį ar į tą pačią keptuvę (kad mažiau būtų indų plauti) beriame išvirtus ryžius, suberiame prieskonius, druską, dedame pomidorų pastos ir viską gerai sumaišome. Paprikas nuplauname, nupjauname viršų ir išimame sėklas. Į vidų prikemšame ryžių masę. Dedame paprikas į kepimo indą - geriau aukštesnėm sienelėm. Į indą su paprikomis įpilame truputį vandens - maždaug per 2 pirštus. Indą uždengiame folija ir kišam į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepame apie 30 minučių. Tada nuimame foliją, uždedame ant kiekvieno paprikos "indelio" po riekelę sūrio ir dar keliom minutėms kišame į orkaitę, kad sūris išsilydytų. Kai išsilydo - traukiam lauk ir keliaujam valgyti.

Skanaus!

2017 m. vasario 26 d., sekmadienis

Paelja su triušiena

Paelja (isp. paella) - vienas iš tradicinių ispaniškų valgių. Ją atradau gana seniai - turbūt buvo vienas iš mano pirmųjų ne tokių įprastų valgių. Ir dar gamintų savarankiškai. Tačiau šį kartą atėjo eilė jo variacijoms, nes prisižiūrėjau VMG laidų. :) Manoji - ne taip nutolusi nuo tradicinio varianto, bet ne mažiau skani. Taigi - paelja su triušiena.



3-4 porcijoms reikės:

250 g. triušienos.
250 g, ilgagrūdžių ryžių,
1 svogūno,
100 g. šaldytų žirnelių,
1 saujos jaunų žirnių ankščių,
300-400 ml jautienos arba vištienos sultinio (gali būti iš kubelių)
1 a.š. maltos saldžiosios paprikos,
0,5 a.š. ciberžolės
aliejaus/sviesto kepimui

Triušieną supjaustome nedideliais gabalėliais. Svogūną - smulkiai. Į keptuvę pilame aliejaus (aš naudoju rapsų), dedame truputį sviesto. Kai įkaista, dedame smulkintą svogūną, truputį apkepinus dedame triušieną. Kai pakepa tiek, kad nematyti žalios mėsos plotelių, beriame ryžius ir viską gerai sumaišome. Tuomet pilame sultinį. Norint šiek tiek mandriau dalį sultinio galima pakeisti baltuoju vynu. Kai viskas ima kunkuliuoti, sumažiname ugnį, beriame žirnelius ir nuplautas žirnių ankštis, viską gerai pamaišome ir uždengiame dangčiu. Viskas troškinasi apie 15 min - t.y. kol išbrinks ryžiai. Prieš pabaigą suberiame paprikos miltelius ir ciberžolę bei gerai permaišome, kad viskas pasidengtų gražia gelsva spalva. Prieš valgant galima truputį pašlakstyti citrinų sultimis.

Skanaus!

2016 m. gruodžio 4 d., sekmadienis

Perlinių kruopų ir baklažanų troškinys

Kai lauke jau gerokai šalta, labai tinka troškiniai - ir maistinga ir sušildo. Šį kartą troškinys su perlinėmis kruopomis, todėl tikrai labai sotus. O dėl prieskonių -  ganėtinai pikantiškas.


Gaminimo trukmė ~35-40 min. Sudėtingumas: vidutinis.

Maždaug 4-5 porcijoms reikės:

300 g. kiaulienos sprandinės
2 morkų
1 svogūno
1 baklažano
2 pakelių virtų perlinių kruopų (200g. nevirtų)
1 skardinės konservuotų pomidorų
0,5 a.š. raudonųjų pipirų (arba čili)
1 a.š. kumino
druskos
pipirų
saldžiosios paprikos miltelių

Kiaulieną supjaustome gabalėliais. Į didelį puodą, kuriame ruošime troškinį, pilame maždaug porą stiklinių vandens. Į vandenį dedame smulkintą kiaulieną ir ant vidutinės ugnies, neuždengę dangčio, kaitiname, kol ims virti vanduo. Jei atsiranda putų, reiktų nugriebti. Kol viskas kaista supjaustome gabalėliais nuskustą baklažaną ir dedame į keptuvę su įkaitintu aliejumi. Pakepame kokias 3-4 minutes ir sudedame atskirai. Tada eilė smulkintam svogūnui, paskui ir griežinėliais pjaustytoms morkoms. Kai apkepa, dedame į puodą su mėsa. Pamaišome. Kai viskas vėl užverda, po kokių 5 minučių dedame baklažanus ir patroškiname dar apie 5-7 minutes. Skysčio neturėtų būti daug. Jei per daug - patroškiname ant didesnės ugnies nuėmus dangtį. Tada metas perlinėms kruopoms. Jas reikėtų išvirti iš anksto, nes verda gerą pusvalandį. Sudedame prieskonius ir druską, sumaišome. Galiausiai dedame konservuotus pomidorus. Permaišome viską, paragaujame, gal druskos trūksta, ar norisi aštriau. Dar kelios minutės ir baigta.

Skanaus!

2016 m. spalio 19 d., trečiadienis

Moliūgo ir bulvių virtinukai

Vėl ruduo. Tas metas, kai iš daržų visi parsitempia vežimus daržovių. Na taip, dabar jau ne vežimus, o pilnas automobilių bagažines. :) Moliūgas - viena iš tų daržovių, kurias tėvai krauna kitame mieste gyvenantiems vaikams, tetos - dukterėčioms ir sūnėnams, o močiutės - anūkams. O kur dar gerosios kaimynės "Paimk, vaikeli, užaugo pas mus baisiai daug, nėra kur dėti". Bet vis dėlto, gera daržovė tas moliūgas, nors aš dar nedaug kur jį naudoju, bet horizontai plečiasi.

Šį kartą dariau virtinukus iš moliūgo ir bulvių.  Kiek skaičiau, yra italieškieji gnocchi (lt. njoki), tik jie iš kočiotos tešlos ir mažučiai. O manieji labiau lietuviški, išskyrus jų spalvą, ir labai švelnūs, lyg šilkiniai.


Tešlai reikia:

300g. išvalyto ir nulupto moliūgo
300g. bulvių
1 kiaušinio
2 v. š. krakmolo
miltų
druskos
pipirų

Visų pirma, dėl kiekių: tikrai negaliu pasakyti kiek porcijų virtinukų išeis. Aš visos tešlos virtinukais nepaverčiau, o didžiąją dalį sušaldžiau. Iš aukščiau minimo kiekio turėtų išeiti apie 5-6 sočias porcijas.

Moliūgą sumetame į puodą su bulvėmis ir išverdame. Išvirtus nusunkiame, sugrūdame į košę ir paliekame atvėsti. Atvėsinti būtina. Į atšalusią masę kulame kiaušinį, beriame žiupsnį druskos, pipirų, dedame krakmolą ir sumaišome. Tada prasideda žaidimas miltais. Tikslaus kiekio, deja, nėra. Na, bent jau aš nepamatavau. 3-4 stiklines tikrai sudėjau. Svarbiausia maišyti ir tikrinti, ar labai limpa prie rankų. Aš pasiekiau tokią stadiją, kai prie rankų dar šiek tiek lipo, tačiau miltuotomis rankomis suvolioti rutuliukus ėjo. Galima dėti ir daugiau miltų, kol visai nebelips prie rankų, ar bus kočiojama tešla, bet tuomet gali būti kietesni virtinukai.

Kai išsiminkome norimo lipnumo tešlą, rankomis suvoliojame virtinukus. Dydį rinkitės patys, vis tiek išvirs. Tik gal cepelinų dydžio nesiūlyčiau.

Padruskintame vandenyje virti apie 5-10 min.

Galima valgyti su grietine, su sviestu. Galima ir kažką mandriau sugalvoti - pvz. užberti tarkuoto sūrio ir pan.

Skanaus!

2016 m. balandžio 24 d., sekmadienis

Švelnus daržovių ir avinžirnių troškinys

Kai toks pavasaris už lango, kad oras keičiasi kas pusvalandį, o kai kurie pusvalandžiai atneša tikrai šaltą orą, ima norėtis kokio nors jaukaus ir šildančio maisto. Tokiam atvejui labiausiai tinka troškiniai. Ir šiaip, universalus dalykas tie troškiniai: turėjai daržovių - sudėjai, mėsos buvo - irgi įmetei, o rezultatas vis tiek nenuvilia.

Šį kartą buvo panašiai. Traukiau iš šaldiklio užsilikusias daržoves, o rezultatas ne tik kad nenuvylė, bet dar ir labai pradžiugino. Dažniausiai troškinyje būna daržovės (ir mėsa, jeigu su ja gaminama) ir skystimas, arba toks pusiau padažas, jei miltų pridedama. O šis troškinys išėjo įdomios ir labai švelnios tekstūros, toks vientisas, kad nė miltų nereikėjo. Visą stebuklą padarė moliūgas, kuris taip susitroškino, kad atskirų gabalėlių nebeliko.



Gaminimo trukmė: 35min. (jei daržovės šviežios, laikas atitinkamai ilgesnis)

2-3 porcijoms reikės:

200-250 g kiaulienos, skirtos guliašui
1 vidutinis svogūnas
200 g moliūgo minkštimo
150-200 g žirnelių ir morkų mišinio (jei ne šaldyti, tiks 1-2 morkos ir 100 g žirnelių)
100 g. šparaginių pupelių
200-250 g virtų avinžirnių (patogiausia iš skardinės)
apie 100 ml grietinėlės
200 ml vandens
1 a. š. su kaupu malto kumino
1 a.š. su kaupu muskato
druskos
mėsos sultinio kubelis

Pirmiausia kubeliais supjaustome mėsą, pakepiname su smulkintu svogūnu. Į puodą įpilame vandenį, kai užverda, sudedame pakeptą mėsą su svogūnu, dedame kubeliais pjaustytą moliūgą. Po kokių 5-7 min. dedame likusias daržoves - šparagines pupeles, morkas ir žirnelius. (jei daržovės šviežios, pjaustyti smulkiau ir galima dėti iš karto su mėsa). Kai vėl užverda visa masė, sudedame avinžirnius, prieskonius ir dar 10 min. paliekame troškintis ant nedidelės ugnies. Paskui supilame grietinėlę, viską permaišome ir baigta.

Skanaus!

2015 m. lapkričio 20 d., penktadienis

Bulvių ir varškės spurgos

Užsimaniau kažko įdomesnio iš bulvių, nes paskutiniu metu nelabai iš jų kažką gaminu. Ir ką, akį patraukė šitų spurgų receptas. Nelabai sudėtingas, šiek tiek pasiterlioti reikia, bet šiaip nieko sunkaus. Man išėjo apie 20 nemažų spurgų, iš kurių drąsiai privalgys 3-4 žmonės.


Reikės:

6-8 vidutinių bulvių
200 g. varškės (geriau vientisos, arba permalti reikėtų)
2 kiaušinių
1-2 a. š. kepimo miltelių
2-3 v. š. krakmolo
malto muskato
druskos
pipirų
aliejaus kepimui
džiūvėsėlių

Išvirtas bulves (galima su lupenomis, galima be) gerai sugrūdam ar sumalam (jei yra mėsmalė). Įkulame 1 (taip taip, tik vieną) kiaušinį sudedame varškę, krakmolą, kepimo miltelius, įberiam druskos, muskatų, pipirų ir viską gerai suminkom. Į viena lėkštę ar dubenėlį suberiame džiūvėsėlius, kitame išplakame likusį kiaušinį (teisingai, jis niekur nedingo). Gruzdintuvėje ar prikaistuvyje įkaitinam aliejų. Iš bulvių ir varškės masės padarom rutuliukus, pamerkiam į kiaušinio plakinį, tada apvoliojame džiūvėsėliuose ir merkiam į karštą aliejų. Verdam kol gražiai apskrunda. Iškepusias geriausia dėti ant popierinės servetėlės ar popierinio rankšluosčio, kad sugertų riebalų perteklių. Puikiai tinka tiek su paprasta grietine, tiek su kitokiais padažais - baltu, su spirgučiais, jogurto - pesto ir pan.


Skanaus!

2015 m. lapkričio 15 d., sekmadienis

Lazanija su varške ir špinatais

Gera parvažiuoti pas mamą. Ne ką blogiau išvažiuojant prisirinkti gėrybių iš daržo. Nors jau lapkritis, parsivežiau labai daug špinatų, tiesa, jau ne iš savo daržo, bet iš dosnios kaimynės. Špinatus dažniausiai dėdavau į fritatą, bet šį kartą jų labai daug, tai nusprendžiau kažkur kitur juos panaudoti. Tai štai, išėjo vegetariška lazanija.


4 sočioms porcijoms reikės:

Lazanijos lakštų
500 g. varškės (kuo labiau pertrinta, tuo geriau)
2-3 didelių saujų švarių špinatų 
1 svogūno
100 ml grietinėlės (užteks 12%)
100-150 g. fermentinio sūrio
druskos 
pipirų
kitokių prieskonių (muskato, įvairių žolelių)

Padažui:
miltų
pieno
druskos
pipirų
muskato

Smulkiai supjaustytą svogūną pakepame keptuvėje, dedame pasmulkintus špinatus (aš juos tiesiog suplėšau), truputį pakepame, supilame grietinėlę ir kelias minutes patroškiname. Į dubenėlį dedam varškę, špinatus su svogūnais ir prieskonius. Viską gerai sumaišom.

Atskirame prikaistuvyje darom paprastą baltą padažą. Kupiną šaukštą miltų truputį pakepame ir supilame pieną. Pradžioj geriau pilti nedaug pieno, jei bus per tiršta visada galima praskiesti. Geriausia maišyti šluotele, kad neliktų gumuliukų. Ir nepamirštam prieskonių.

Dabar beliko susluoksniuoti. Į skardą įklojam kepimo popieriaus. Dedam lazanijos lakštus (į mano skardelę tilpo 2,5-3 lakštai), dedam varškės sluoksnį, tada dalį balto padažo, ir vėl viską kartojam, Viršutinis sluoksnis turi būti lazanijos lakštas su baltu padažu. Padažo viršui geriau negailėti, gražiai aptepti, kad visur kliūtų, nes kitaip bus kieta.

Dedam kepti į maždaug 180 laipsnių karštumo orkaitę. Kepa apie 20-25 min. po pusės laiko reikėtų viršų apibarstyti tarkuotu sūriu. Arba galima iš karto jį užbarstyti. Kai iškeps, paliekam kokioms 10 minučių, kad padažas susigertų, o tuo pačiu lazanija pravės iki optimalios valgymui temperatūros.

Skanaus!

2015 m. lapkričio 10 d., antradienis

Traškūs vištienos kepsneliai

Kartais norisi nesveikų užkandžių, visiems, ar bent jau daugumai taip būna, prisipažinkim. Vienas iš tokių yra vištienos piršteliai (Chicken nuggets), kurių makdonalduose ir kitose greito maisto užkandinėse, atsiprašau, "restoranuose" būna. Namie irgi tokių galima pasigaminti. Bus ne ką mažiau skanūs, o ir sveikesni. Be to, daug laiko neužims. 



3-4 žmonėms sočiai pavalgyti reikės:

400 g, vištienos vidinės filė arba tos paprastos
džiūvėsėlių
1-2 kiaušinių
ciberžolės (jos galim negailėti, spalva bus gražiai geltona/oranžinė)
druskos
čili paprikos miltelių
saldžiosios paprikos miltelių
pipirų
dar kokių kitų prieskonių

Vištienos filė supjaustom juostelėmis. Galima ir dar maženiais gabalėliais, tuomet tikrai bus maži užkandžių piršteliai. Viename dubenėlyje, geriau plačiame (pvz. sriubos lėkštėje) išplakam kiaušinį (-ius). Į kitą plačią lėkštę beriam džiūvėsėlius ir prieskonius. Viską gerai sumaišom. Turi nebūti prėska, nes ant vištienos daugiau nieko nebedėsim.

Keptuvėje įkaitiname aliejų. Labai daug nereikia, negruzdinsim. Imam filė juostelę, apvoliojam prieskoniuotuose džiūvėsėliuose, merkiam į kiaušinio plakinį, tada vėl į džiūvėsėlius ir į keptuvę. Galima apvolioti tik 1 kartą. t.y. į kiaušinį ir džiūvėsėlius. Bet čia jau kaip kam skaniau. Kepam kol gražiai apskrunda, pavartom iš kelių pusių. Iškepusius patarčiau padėti ant popierinio rankšluosčio, kad aliejus nuvarvėtų.

Skanu su įvairiais padažais - tiek jogurtiniu, kečupu, aštriu pomidorų, net kokia serbentų uogienė tiktų. Galima valgyti tiek kaip užkandžius imant pirštais, tiek kaip pagrindinį patiekalą su garnyru ir daržovėmis.

Skanaus.

2015 m. lapkričio 3 d., antradienis

Falafeliai. Avinžirnių antras dublis

Avinžirnius virtuvėje jau išbandžiau, bet buvo tik vienas kartas, tad reikėtų atidžiau juos panagrinėti. Kadangi sau buvau pasižadėjusi pasigaminti falafelius, tą ir darau. Falafeliai - Artimųjų Rytų patiekalas, gaminamas iš avinžirnių, pupelių, ar abiejų. Aš buvau nusižiūrėjusi Jamie Oliverio  receptą iš laidos "15 minute meals", tai naudojau konservuotus avinžirnius ir pupelių mišinį. Prisiskaičiau, kad iš išmirkytų džiovintų avinžirnių falafeliai žymiai skanesni. Na, aš ir savaisiais nenusivyliau, bet kitą kartą pamėginsiu ir ilgiau trunkantį (paruošimo atžvilgiu) variantą. 


Beje, falafeliai labai sotūs ir maistingi, nors mėsos ten ir nėra. Puikiai tiks tiek pietums, tiek vakarienei. Taip pat galima valgyti ne tik kaip kepsnelius su daržovėmis, bet ir dėti į lavašą ar pitos duonelę (Jamie'io variantas)

8-10 vidutinio dydžio falafelių reikės:

1 skardinės konservuotų avinžirnių
1 skardinės konservuotų pupelių (kokių tik norite, aš radau mišinį)
1-2 šaukštų miltų
prieskonių (kumino, paprikos miltelių, čili, pipirų, čiobrelių ir t.t.)
Galima dėti citrinos žievelę, petražoles
Aliejaus kepimui

Nusunkiame avinžirnius ir pupeles, dedame į virtuvinį kombainą, trintuvą ar dar kažkokį panašų prietaisą. Aš smulkinau pusiau rankiniu trintuvu iš "Tupperware", bet jis pusiaukelėje nusprendė sustoti, tad teko pabaigti paprasčiausiu bulvių grūstuvu. Ir ką, kuo puikiausiai viską sutrynė. Dedam miltus ir prieskonius. Jų reikėtų nepagailėti, nes tiek pupelės, tiek avinžirniai blankaus skonio, tai jį reikėtų paryškinti. Jamie'is dėjo ir petražolių, bet aš jų neturėjau. Jūs, jei turite, galite įdėti. Iš gautos masės drėgnomis rankomis formuojame kukuliukus, juos truputį suplojame ir kepame keptuvėje kol taps auksinės spalvos. Nepamirštam apversti, nes viena pusė bus toli gražu ne auksinė. Valgome su jogurtiniu padažu. 

Skanaus!

2015 m. spalio 18 d., sekmadienis

Jautienos troškinys raudonajame vyne

Prieš kokią savaitę vėl žiūrėjau "Julie&Julia" - filmą, kuris iš dalies įkvėpė pradėti savo blogą. Ten vienas iš svarbių patiekalų buvo "beef bourguignon" - jautiena, troškinta raudonajame vyne. Šį kartą ir aš nusprendžiau pabandyti tą troškinį pasigaminti. Ar bent jau kažką į jį panašaus. Kodėl tik panašaus - pagrindinis to troškinio skirtumas nuo įprastų tas, kad viskas troškinasi orkaitėje, keraminiame puode kokias 3 valandas. Aš tokio puodo neturiu, tad bandžiau adaptuoti receptą paprastai viryklei ir mažesniam valandų skaičiui. Ir išėjo visai neblogai. Net užsukę draugai prašė receptu pasidalinti. Matyt vertas. :)


Dideliam puodui, iš kurio sočiai privalgys 5-6 žmonės, reikalingi:

1 kg jautienos (aš naudojau kumpį)
3 - 4 vidutinės morkos
1 svogūnas
1 česnako skiltelė
1 paprika
pusė vidutinės cukinijos (arba visa mažytė)
3-4 v. š. pomidorų pastos
0,75 l raudonojo sauso vyno
2 - 3 v. š. miltų
druskos
pipirų
keli lauro lapai
raudonėlis/čiobrelis
cukraus

Jautieną nusausiname, supjaustome vienodais stambiais (4-5 cm) gabalėliais, Pavoliojame miltuose ir kepame ant vidutinės ugnies. Reikėtų apkepti bent 2 kiekvieno gabalėlio šonus, kad paskui mėsa netaptų guminė. Geriausia vartyti žnyplėmis, bet nieko blogo nenutiks, jei naudosit menteles. Apkeptą mėsą sudedame į didelį puodą.

Toje pačioje keptuvėje apkepame smulkintą svogūną su česnaku. Nesudeginame. Sudedame stambokai supjaustytą papriką, panašaus dydžio gabalėliais pjaustytas morkas, Kelias minutes pakepame ir sudedame į puodą su mėsą. Užkaičiame. Dedame pomidorų pastą, pilame vyną. Aš pyliau kokius 700 ml, galima dalį pakeisti sultiniu. Svarbu, kad mėsą apsemtų. Pamaišome. Dabar eilė prieskoniams - druskos, pipirų dedam pagal skonį, įmetam kelis lauro lapelius, čiobrelių arba raudonėlių. Svarbu nepridėti daug visko, nes pagrindinis skonis bus nuo vyno, Galiausiai ant viršaus sudedame stambesniais gabalėliais pjaustytą cukiniją. Uždengiame dangtį, ir kai užverda, paliekame troškintis ant mažos ugnies apie 1 - 1,5 val. Arba jei turite ugniai atsparų puodą be plastmasinių rankenų, dėkite į orkaitę. Prieš pabaigą paragaujame, ir jei reikia, įberiame truputį cukraus.


Labiausiai tinka su bulvių koše ar virtomis bulvėmis, kurias, jei puode lieka laisvos vietos, galime sukrauti ant troškinio.

Skanaus!

2015 m. spalio 8 d., ketvirtadienis

Avinžirnių troškinys su pomidorais

Pradėjo kąsti šaltukas - padidėjo  ir visokių šiltų ir jaukumo suteikiančių patiekalų poreikis. O kas geriausiai atitinka šias sąlygas, jei ne troškinys? Jo pavalgius pasidaro šilta, sotu ir gera. Aš šį kartą dariau troškinį su avinžirniais. Kodėl jie? Gal todėl, kad dabar padaugėjo visokių nematytų užsienietiškų kruopų. Ir nors avinžirniai - ankštinė daržovė, anksčiau ir apie juos nebuvo daug žinoma kaip ir apie visokias bolivines balandas ir pan.. O turbūt visai be reikalo. Avinžirniai yra puikus baltymų šaltinis, ir dar jie labai sotūs, Aišku, pagaminti patiekalo su jais labai greitai nepavyks, nebent turite konservuotus. Bet pabandyti verta. Aš pirmam blynui rinkausi troškinį, bet dar eilėje laukia falafeliai, nes apie šiuos tikrai daug girdėjau ir skaičiau.



2-3 porcijoms reikės:

200g. avinžirnių
1 skardinės konservuotų pomidorų
1 vidutinio svogūno
1-2 skiltelių česnako
1-3 parūkytų dešrelių (puikiai galima keisti kokia nors virta mėsyte)
druskos
pipirų
kumino
čili pipirų
paprikos miltelių
cukraus (jei per rūgštu)

Pirmiausia tvarkomės su avinžirniais. Kaip ir visus ankštinius, juos reikia mirkyti bent 8 valandas, o geriausia - per naktį. Vandens turėtų būti bent dvigubai daugiau nei pačių avinžirnių. Kai jau išmirksta, reikia virti apie 1,5 valandos. Svarbu, kad vandens puode būtų daug, jei sumažėja, reikia papildyti. Manieji avinžirniai virė maždaug 1 valandą, gal dėl to, kad mirko apie 20 valandų. Pasūdyti reikėtų prieš baigiant virti.

Jei turite jau iš anksto išvirtų avinžirnių arba verdamieji jau beveik paruošti, imamės pačio troškinio. Susmulkinam svogūną ir česnaką, pakepame aliejuje. Dedam smulkintas parūkytas dešreles (jas tikrai galima keisti virtos mėsos gabaliukais), truputį pakepame. Suverčiam skardinę smulkintų konservuotų pomidorų, pagardinam prieskoniais - žiupsnis druskos, šaukštelis paprikos miltelių, truputis pipirų, vos vos kumino, pagal aštrumo mėgimą - čili, įberiam ir cukraus, jei nuo pomidorų per rūgštu, žodžiu, pažaidžiam. :) Trumpam (kokioms 2-3 minutėms) uždengiam keptuvę dangčiu. Paskui suverčiam išvirtus avinžirnius, gerai permaišom, leidžiam skoniams pasiskirstyti, dar patroškinam kelias minutes ir baigta.

Skanaus!

2015 m. kovo 30 d., pirmadienis

Sūrio sriuba

Ir kas sakė, kad vyrai nemoka gaminti? Apie sūrio sriubą buvau girdėjusi, bet atrodė, kad ten labai jau mandrai viskas. O kaip gaminti paprastą jos variantą sužinojau iš draugo. Patikėkit, sriuba be galo skani. Ir nesunkiai pagaminama.



Taigi, 2-3 porcijoms reikės:

1 Poro
1 Svogūno
Maždaug 400g lydyto sūrelio
200g kieto sūrio (fermentinio, čederio ar kokio kito)
250 - 300 ml. sultinio
žalumynų

Užvirti sultinį (arba vandenį su sultinio kubeliu, arba tiesiog vandenį), įdėti smulkintą svogūną ir porą ir pavirti kol suminkštės (maždaug 5 minutes). Tuomet sudėti lydytą sūrelį ir lėtai tirpinti vis pamaišant. Kaitinti kol sūris visiškai išsilydys. Tada eilė sutarkuotam kietesniam sūriui. Vėl viską kaitinti, kol sūris išsilydys. Pabaigoje užberti smulkintų žalumynų. Labai tinka su duonos skrebučiais.

Skanaus!

P.S. sriuba atrodo sūroka, todėl sultinyje gali net nebūti druskos. Arba lydyto sūrelio reikėtų dėti daugiau, o tarkuoto - mažiau.

2014 m. lapkričio 23 d., sekmadienis

Vištiena su pievagrybiais grietinėlės padaže

Be didelių įžangų - nesudėtingas, bet ne mažiau skanus vištienos receptas.



2 vidutinėms porcijoms reikės:

1 vištienos krūtinėlės filė
1 morkos
150 g. pievagrybių
2 saujų šaldytų žirnelių
200 ml. grietinėlės
prieskonių (naudojau kuminą, raudonėlį, pipirus ir kaukazietiškus prieskonius, tačiau galima dėti aštresnių, nes su šiais gavosi palyginti švelnu)
druskos

Žirnelius atšildome. Morką  ir pievagrybius supjaustome smulkiai, vištienos filė - nedideliais gabalėliais (maždaug kaip pusė degtukų dėžutės, gal mažiau). Vištieną pabarstome prieskoniais ir paliekame kokioms 20 min pasimarinuoti. (Aišku, jei norisi greitai, galima ir nemarinuoti). Vištienos gabalėlius kepame aliejuje, ten pat sudedame morkas, truputį vėliau pievagrybius. Kai viskas daugmaž apkepa, sudedame žirnelius. Tada dar 5 minutės ir pilame grietinėlę. Padruskiname, jei trūksta - įdedame dar prieskonių ir patroškiname.

Bendras kepimo laikas - maždaug 15 min. + 5 min. troškinimas su grietinėle.

Geriausiai tinka su ryžiais, bet vienoje lėkštėje su bulvėmis irgi nesipyks.

Skanaus!

2014 m. lapkričio 21 d., penktadienis

Naminiai mėsainiai

Taip jau būna, kad kai keletą dienų iš eilės matai žmones gaminančius arba valgančius mėsainius, užsimanai jų pati. Ir nors nesu greito maisto (kurį vadinu šlamštmaisčiu) mėgėja, namie pagaminti mėsainiai visada tinka. Jie nepalyginti skaniau ir sveikiau nei tie, kuriuos siūlo makdonaldai ir hesburgeriai. Beje, namie visa tai labai nesunku pasigaminti.



Taigi, maždaug 6 mėsainiams reikės:

6 mėsainių bandelių (pvz. "Iki" skanios sveriamos)
maždaug 500 g. maltos mėsos (geriau būtų jautiena, bet kaip jau išeis)
Fermentinio sūrio (patogu dėti tokį, kuris jau supjaustytas riekutėmis)
1 svogūno
Salotų lapų
Pomidorų
Marinuotų agurkėlių
Druskos
Prieskonių
Padažų (galima naudoti pirktinius, arba pasiruošti patiems: vienas iš variantų - majonezas + pomidorų padažas)

Pirmiausia paruošiame mėsos kotletukus. Į maltą mėsą dedam smulkintą svogūną, druską ir įvairius prieskonius (pvz. pipirus, paprikos miltelius, kuminą, raudonėlį ir pan.) Gerai išminkome, kad prieskoniai pasiskirstytų. Norint pasiekti geresnį rezultatą paruoštą mėsą pusvalandį paliekame šaldytuve. Prieš kepant mėsą gerai patalžom - t.y. imam mėsą ir teškiam į stalą/atgal į dubenį. To reikia, kad masė taptų vienalytė ir kepant neatsiskirtų. 

Suformuojame kotletus: jie turi būti dideli ir ganėtinai ploni. Dydis šiek tiek daugiau nei bandelės skersmuo. Kam tokių milžiniškų reikia? Taigi kepant susitrauks ir taps tokio dydžio, kokio mums ir reikia.

Kotletus kepame keptuvėje įkaitintame aliejuje 3-5 min. kiekvieną pusę, arba orkaitėje.

Kol kepa kotletai supjaustome riekutėmis pomidorus ir agurkus, nuplauname ir nusausiname salotas. Orkaitėje pašildome bandeles (jei nepjaustytos - prieš tai perpjauname pusiau).

O tada jau žaidžiam: imame bandelės apačią, uždedame padažo, ant jo salotą, mėsą, sūrį, daržoves. Eilės tvarka ir padažų sluoksniai neturi reikšmės, tik svarbu, kad sūris būtų ant mėsos (kad imtų lydytis). Jei bežaidžiant per daug viskas atvėso, paruoštus mėsainius 1-2 minutėms įdedame į karštą orkaitę.

Skanaus!



2014 m. birželio 12 d., ketvirtadienis

Makaronai su špinatais

Lauke viskas vasariškai žalia, tai ir patiekalą priderinau. O viskas dėl špinatų. Ir taip, paskutiniu metu labai daug makaronų patiekalų, kažkaip pasinešiau "ant" jų.


1-2 porcijoms reikės:

250 g. makaronų (aš naudojau penne, bet tiks bet kokie jūsų mėgstami)
200g. faršo
Saujos šviežių špinatų
poros šaukštų šaldytų špinatų tyrės (galima išsiversti vien su šviežiais, tik tada jų reikia daugiau)
A.š. su kaupu miltų
pusė stiklinės šalto vandens (galima panaudoti skystį nuo makaronų)
Prieskonių (dėjau druskos, pipirų ir malto kumino)
A.š. vorčesterio padažo


Makaronus verdame pasūdytame vandenyje. Keptuvėje įkaitiname aliejų, apkepame faršą, dedame špinatus ir špinatų tyrę (dėl jos toks vientisesnis padažas atrodo), truputį apkepame ant vidutinės ugnies. Puodelyje sumaišome miltus su vandeniu ir supilame į keptuvę. Pagardiname prieskoniais ir vorčesterio padažu, ir maišydami šiek tiek pakaitiname, kad padažas sutirštėtų. Į keptuvę sukratome išvirusius nukoštus makaronus ir pamaišome, kad apliptų padažu. Štai ir viskas, žali pietūs paruošti.

Skanaus!

2014 m. birželio 3 d., antradienis

Lazanija

Mano lazanija yra ypatingas patiekalas: yra keli žmonės, kuriems pasiūlius lazaniją mainais už kokią paslaugą buityje (dažniausiai kai reikia vyriškų sugebėjimų) - visada suveikia. Visiems, kuriems teko ragauti mano lazanijos, ji be galo patiko, todėl lazanijos "balius" būna priežastis užsukti į svečius, o tų, kurie nenorėtų jos paragauti, turbūt nėra. Taigi, lazanija vienareikšmiškai yra mano firminis patiekalas. 

Gaminant lazaniją drąsiai galima eksperimentuoti - pridėti paprikų, nedėti pievagrybių arba sunaudoti kokias namines konservuotas daržovių košes - blogiau tikrai nebus. 

Iš šio kiekio išeina nemaža skarda lazanijos, todėl turėtų pavalgyti 6-8 žmonės (priklauso nuo alkanumo lygio). Gaminimo trukmė - bet pora valandų, nes ilgokai trunka pasiruošti padažą, tačiau galutinis rezultatas visą triūsą atperka su kaupu!


Reikia:

1 pakelio lazanijos lakštų (500 g.)
maždaug 300 g. fermentinio sūrio

Bolognese (mėsos) padažui:
300 g. faršo
1-2 svogūnų
2-3 morkų
1-2 skiltelės česnako
200 g. (ar daugiau) pievagrybių 
1 skardinės konservuotų pomidorų be odelių (bent 250g.)
1 stiklinės vandens
4-5 šaukštų pomidorų padažo
Prieskonių ir druskos 

Bechamel (baltąjam)padažui: 
Sviesto, miltų, pieno, prieskonių. Pieno ir miltų santykį matuoju iš akies.

Pirmiausiai reikia pasigaminti Bolognese padažą. Į gilią keptuvę (ar puodą) įpilame aliejaus, dedame smulkintą svogūną, po poros minučių ir smulkintą česnaką. Truputį apkepame, bet svarbu nesudeginti. Tada dedame faršą, o kai jis šiek tiek pakepa, dedame tarkuotas morkas. Uždengiame dangtį. Kai morkos apkepa, sudedame griežinėliais pjaustytus nuluptus pievagrybius. Uždedame dangtį ir leidžiame pakepti kokias 3-4 minutes. Tada į padažą suverčiame pasmulkintus pomidorus su visu skysčiu (aš juos smulkinu tiesiog keptuvėje mentele), supilame vandenį, dedame pomidorų padažą, prieskonius ir druską. Pamaišome, uždengiame ir leidžiame troškintis ant nedidelės ugnies kokias 20-30 min. Tuomet nudengiame dangtį ir porą minučių leidžiame nugaruoti skysčio pertekliui (jei toks yra), nes padažas turi būti tirštas. Išjungiame ir gaminame kitą padažą.

Bechamel padažas gaminamas taip: prikaistuvyje ištirpiname sviestą, jame apkepiname miltus, tada palaipsniui, nuolat maišant (aš plaku šluotele) pilame pieną. Padažas pagardiname prieskoniais (idealu būtų muskatas), ir nuolat maišant užviriname. Keletą minučių paviriname. Padažas turi būti truputį skystesnis už kondensuotą pieną. 

Dabar metas "surinkti" lazaniją. Imame kepimo indą, įklojame kepimo popieriaus arba ištepame riebalais. Dedame lazanijos lakštus, ant viršaus paskirstome sluoksnį Bolognese (mėsos) padažo, truputį Bechamel (baltojo) padažo ir užbarstome tarkuoto sūrio (ne per daug). Taip sluoksniuojame, kol baigiasi padažai. (man išeina 2 sluoksniai lakštų ir 3 padažų) Viršutinis sluoksnis turi būti padažo. Gausiai užbarstome tarkuoto sūrio. 

Dedame į 250 laipsnių C įkaitintą orkaitę ir kepame apie 20 minučių, po to dar paliekame 10 minučių pastovėti, kad į lakštus geriau įsigertų padažai. 

Skanaus!

2014 m. gegužės 10 d., šeštadienis

Bulvių košės ir mėsos apkepas

Kai šaldytuvas beveik tuščias, o lauke pila kaip iš kibiro, ir visai nesinori keliauti iki parduotuvės, tenka eksperimentuoti su tuo, ko dar yra. Juk skrandis tai prašo duoklės. Šiam apkepui daug produktų nereikia - bulvių turbūt yra pas daugelį, faršo gabalėlis gal atsiras kur nors šaldymo kameroje, dar vienas kitas ingredientas - ir pietūs jau laukia. Na, aišku, dar reikia orkaitės.


Iš šio kiekio turėtų išeiti 3-4 porcijos.

Reikia (kiekiai tikrai "iš akies"):

9-10 vidutinių bulvių
200 g. faršo
1 morkos
1/3 poro
gabalėlio sūrio (gal 50 g.)
100 ml. grietinėlės (tiktų ir pienas ar grietinė)
druskos, pipirų

Bulves išverdame ir sugrūdame į košę. Galima grūdant įdėti gabalėlį sviesto, bet čia jau pagal skonį.
Faršą, tarkuotas morkas ir porą apkepame, pagardiname druska ir pipirais. Į kepimo indą dedame sluoksnį bulvių košės, tada faršą ir daržoves, o ant viršaus vėl bulvių košę. (Iš viso 3 sluoksniai). Užpilame grietinėlės ir užberiame tarkuoto sūrio. Kepame maždaug 180 laipsnių karštumo orkaitėje 25-30 minučių.


Skanaus!

2014 m. gegužės 4 d., sekmadienis

Makaronai su tunu ir cukinija

Makaronai išties yra greičiausiai paruošiamas patiekalas, nes paruošti šiuos užtrukau maždaug 15 min. Recepto idėją radau čia.



2-3 porcijoms reikės:

250 g. makaronų kaspinėlių (farfalle)
3-4 cm ilgio poro gabalėlio (galima ir pusę svogūno)
pusės mažos cukinijos (drąsiai dėkite visą)
1 skardinės tuno savo sultyse
druskos, pipirų
fermentinio sūrio (jei norisi)

Į verdantį pasūdytą vandenį dedame makaronus ir verdame 1 min. trumpiau, nei nurodyta.
Kol makaronai verda, aliejuje pakepiname smulkintą porą (svogūną), dedame mažais griežinėliais supjaustytą cukiniją. Cukinijos svarbu neperkepti, kad neištežtų ir liktų traški. (Čia dar tiktų citrinos sultys arba 50 ml. balto sauso vyno, kurio pas mane niekada nebūna.) Suverčiame tuną ir dar truputį viską pakaitiname. Pabarstome druska ir pipirais. Į keptuvę su padažu dedame išvirusius nusunktus makaronus ir 1 ar 2 minutes pašildome ir pamaišome, kad makaronai apliptų padažu.

Dedame į lėkštę, barstome tarkuoto sūrio. Galima ir smulkintų svogūnų laiškų.

Skanaus!