Sumuštiniai su tuno, varškės ir kaparėlių salotomis

Kartais, kai namie yra konservuoto tuno, nutinka taip, kad jo užsinori, bet viskas, ką sugalvoji, yra sumuštinis su tunu ir majonezu. Na, man taip dar nebuvo, bet kartą atvažiavus pas tėvus taip buvo broliui. Aišku, visas sumuštinių "tunas + majonezas" darymas baigėsi mandrais tuno sumuštiniais su varške ir kaparėliais, nes, na turėjau Pintereste paieškoti geresnių idėjų. :) Tai va, visa šeima ragavo ir visiems patiko,  po kelių dienų tokius sumuštinius su draugu pasidarėm, o dar po savaitės jau draugas pats gaminosi. Matyt tikrai neblogi. Tiesa, pirmą kartą naudojau paprastą varškę, o antrą kartą jau originaliai kaip rastame recepte - grūdėtą. Naudokit kokią norit - didelio skirtumo nėra, tik paprastos varškės įdėjus reikės trupučio druskos. Tikrai labai paprastas receptas, bet išbandyti verta.

Reikės:

1 didesnės konservuoto tuno skardinės (apie 150 g.)

Maždaug 150 g. grūdėtos varškės (be skysčio) arba paprastos rupesnės varškės

Apie 10 cm ilgio saliero stiebo

1 raudonojo svogūno

1-2 a. š. kaparėlių

1 a. š. citrinų sulčių

žiupsnis krapų

2-3 šaukštai majonezo

1 a.š. Dižono garstyčių

Druskos (jeigu varškė ne grūdėta)

Skrudintos baltos duonos

Į dubenį sudedame nusunktą tuną, varškę, labai smulkiai pjaustytą svogūną ir smulkintą salierą. Suberiame kaparėlius. Uždedame garstyčių ir majonezo, pašlakstome citrinų sulčių ir pabarstome smulkintų krapų. Viską gerai sumaišome ir dedame ant duonos skrebučių.

Skanaus!

Salotos su tunu

Vasara - pats salotų metas. Dažniausiai gaminu salotas vien iš daržovių, tačiau visada labai norėjau išbandyti kažką įdomesnio. Tai štai - salotos su tunu. Jos ir sočios, ir daržovių daug ir labai skanios. Valgėme pasimėgaudami. :)

2 porcijoms reikės:

apie 150 g. įvairių salotų lapų
6-8 vyšninių pomidorų arba 1 įprasto dydžio
1/4 ilgavaisio agurko
1 kietai virto kiaušinio
1 skardinės (125g.) tuno aliejuje
2-3 a.š.kaparėlių

Užpilui:
1 a.š. garstyčių
2-3 a.š. citrinos sulčių
2 a.š. alyvuogių aliejaus
truputis pipirų
žiupsnelis druskos
0,5 a.š. cukraus

Salotų lapus suplėšome, pomidorus supjaustome stambiai (jei vyšniniai - užteks per pusę), agurką stambesniais šiaudeliais. Dedame viską į dubenį, ant viršaus - konservuoto tuno (aliejaus geriau nepilti) ir pjaustytą virtą kiaušinį. Kaparėlių galite ir nedėti, jeigu nemėgstate. Užpilui skirtus produktus gerai sumaišome atskirame indelyje, užpilame ant daržovių su tunu, permaišome ir dedamės į lėkštes / dubenėlius ar kabinam tiesiai. :)

Skanaus!

Moliūgo ir bulvių virtinukai

Vėl ruduo. Tas metas, kai iš daržų visi parsitempia vežimus daržovių. Na taip, dabar jau ne vežimus, o pilnas automobilių bagažines. :) Moliūgas - viena iš tų daržovių, kurias tėvai krauna kitame mieste gyvenantiems vaikams, tetos - dukterėčioms ir sūnėnams, o močiutės - anūkams. O kur dar gerosios kaimynės "Paimk, vaikeli, užaugo pas mus baisiai daug, nėra kur dėti". Bet vis dėlto, gera daržovė tas moliūgas, nors aš dar nedaug kur jį naudoju, bet horizontai plečiasi.

Šį kartą dariau virtinukus iš moliūgo ir bulvių.  Kiek skaičiau, yra italieškieji gnocchi (lt. njoki), tik jie iš kočiotos tešlos ir mažučiai. O manieji labiau lietuviški, išskyrus jų spalvą, ir labai švelnūs, lyg šilkiniai.

Tešlai reikia:

300g. išvalyto ir nulupto moliūgo
300g. bulvių
1 kiaušinio
2 v. š. krakmolo
miltų
druskos
pipirų

Visų pirma, dėl kiekių: tikrai negaliu pasakyti kiek porcijų virtinukų išeis. Aš visos tešlos virtinukais nepaverčiau, o didžiąją dalį sušaldžiau. Iš aukščiau minimo kiekio turėtų išeiti apie 5-6 sočias porcijas.

Moliūgą sumetame į puodą su bulvėmis ir išverdame. Išvirtus nusunkiame, sugrūdame į košę ir paliekame atvėsti. Atvėsinti būtina. Į atšalusią masę kulame kiaušinį, beriame žiupsnį druskos, pipirų, dedame krakmolą ir sumaišome. Tada prasideda žaidimas miltais. Tikslaus kiekio, deja, nėra. Na, bent jau aš nepamatavau. 3-4 stiklines tikrai sudėjau. Svarbiausia maišyti ir tikrinti, ar labai limpa prie rankų. Aš pasiekiau tokią stadiją, kai prie rankų dar šiek tiek lipo, tačiau miltuotomis rankomis suvolioti rutuliukus ėjo. Galima dėti ir daugiau miltų, kol visai nebelips prie rankų, ar bus kočiojama tešla, bet tuomet gali būti kietesni virtinukai.

Kai išsiminkome norimo lipnumo tešlą, rankomis suvoliojame virtinukus. Dydį rinkitės patys, vis tiek išvirs. Tik gal cepelinų dydžio nesiūlyčiau.

Padruskintame vandenyje virti apie 5-10 min.

Galima valgyti su grietine, su sviestu. Galima ir kažką mandriau sugalvoti - pvz. užberti tarkuoto sūrio ir pan.

Skanaus!

Lazanija su varške ir špinatais

Gera parvažiuoti pas mamą. Ne ką blogiau išvažiuojant prisirinkti gėrybių iš daržo. Nors jau lapkritis, parsivežiau labai daug špinatų, tiesa, jau ne iš savo daržo, bet iš dosnios kaimynės. Špinatus dažniausiai dėdavau į fritatą, bet šį kartą jų labai daug, tai nusprendžiau kažkur kitur juos panaudoti. Tai štai, išėjo vegetariška lazanija.

4 sočioms porcijoms reikės:

Lazanijos lakštų

500 g. varškės (kuo labiau pertrinta, tuo geriau)

2-3 didelių saujų švarių špinatų 

1 svogūno

100 ml grietinėlės (užteks 12%)

100-150 g. fermentinio sūrio

druskos 

pipirų

kitokių prieskonių (muskato, įvairių žolelių)

Padažui:

miltų

pieno

druskos

pipirų

muskato

Smulkiai supjaustytą svogūną pakepame keptuvėje, dedame pasmulkintus špinatus (aš juos tiesiog suplėšau), truputį pakepame, supilame grietinėlę ir kelias minutes patroškiname. Į dubenėlį dedam varškę, špinatus su svogūnais ir prieskonius. Viską gerai sumaišom.

Atskirame prikaistuvyje darom paprastą baltą padažą. Kupiną šaukštą miltų truputį pakepame ir supilame pieną. Pradžioj geriau pilti nedaug pieno, jei bus per tiršta visada galima praskiesti. Geriausia maišyti šluotele, kad neliktų gumuliukų. Ir nepamirštam prieskonių.

Dabar beliko susluoksniuoti. Į skardą įklojam kepimo popieriaus. Dedam lazanijos lakštus (į mano skardelę tilpo 2,5-3 lakštai), dedam varškės sluoksnį, tada dalį balto padažo, ir vėl viską kartojam, Viršutinis sluoksnis turi būti lazanijos lakštas su baltu padažu. Padažo viršui geriau negailėti, gražiai aptepti, kad visur kliūtų, nes kitaip bus kieta.

Dedam kepti į maždaug 180 laipsnių karštumo orkaitę. Kepa apie 20-25 min. po pusės laiko reikėtų viršų apibarstyti tarkuotu sūriu. Arba galima iš karto jį užbarstyti. Kai iškeps, paliekam kokioms 10 minučių, kad padažas susigertų, o tuo pačiu lazanija pravės iki optimalios valgymui temperatūros.

Skanaus!