2015 m. lapkričio 20 d., penktadienis

Bulvių ir varškės spurgos

Užsimaniau kažko įdomesnio iš bulvių, nes paskutiniu metu nelabai iš jų kažką gaminu. Ir ką, akį patraukė šitų spurgų receptas. Nelabai sudėtingas, šiek tiek pasiterlioti reikia, bet šiaip nieko sunkaus. Man išėjo apie 20 nemažų spurgų, iš kurių drąsiai privalgys 3-4 žmonės.


Reikės:

6-8 vidutinių bulvių
200 g. varškės (geriau vientisos, arba permalti reikėtų)
2 kiaušinių
1-2 a. š. kepimo miltelių
2-3 v. š. krakmolo
malto muskato
druskos
pipirų
aliejaus kepimui
džiūvėsėlių

Išvirtas bulves (galima su lupenomis, galima be) gerai sugrūdam ar sumalam (jei yra mėsmalė). Įkulame 1 (taip taip, tik vieną) kiaušinį sudedame varškę, krakmolą, kepimo miltelius, įberiam druskos, muskatų, pipirų ir viską gerai suminkom. Į viena lėkštę ar dubenėlį suberiame džiūvėsėlius, kitame išplakame likusį kiaušinį (teisingai, jis niekur nedingo). Gruzdintuvėje ar prikaistuvyje įkaitinam aliejų. Iš bulvių ir varškės masės padarom rutuliukus, pamerkiam į kiaušinio plakinį, tada apvoliojame džiūvėsėliuose ir merkiam į karštą aliejų. Verdam kol gražiai apskrunda. Iškepusias geriausia dėti ant popierinės servetėlės ar popierinio rankšluosčio, kad sugertų riebalų perteklių. Puikiai tinka tiek su paprasta grietine, tiek su kitokiais padažais - baltu, su spirgučiais, jogurto - pesto ir pan.


Skanaus!

2015 m. lapkričio 17 d., antradienis

Paprastas obuolių pyragas

Kodėl kai iškepi bet kokį pyragą, dažniausiai girdimas klausimas būna "Kokia proga?". Pyragams progos nereikia. Užsimanei - išsikepei. Ir viskas. Pyrago rūšiai įtaką gali daryti nebent sezoniškumas - su varške tinka visus metus, su uogomis norisi vasarą, o rudenį pats tas obuolių metas, tai greičiausiai  ir pyragas su obuoliais puikuosis ant stalo. Kažkokio firminio obuolių pyrago recepto nelabai turiu. Namie šventėms visada kepdavom mielinį, bet tik šventėms (Kalėdoms ar Velykoms). O daugiau - bandymai, bandymai, bandymai. Šį kartą kepiau tokį, kur daug darbo nereikia: tešlą išplakei, sumaišei su obuoliais, į skardą supylei ir iškepei. O išėjo toks geras, kad tikrai dažniau kepsiu obuolių turėdama, nes buvo labai purus ir minkštas.



Vidutinei skardai pyrago reikės:

5 obuolių (Daugmaž. Priklauso nuo dydžio. Jei bus daugiau, nieko nepagadins)
5 kiaušinių
1 stiklinės (200 g.) cukraus
0,5 stiklinės (100g) aliejaus (ne sviesto ar margarino, nes bus kietesnis)
2 stiklinių (400 g.) miltų
2 a. š. kepimo miltelių
cinamono

Obuolius smulkiai supjaustom, apibarstom cinamonu ir pamaišom. Dubenyje išplakam kiaušinius su cukrumi, pilame aliejų, tada persijotus miltus su sumaišytais kepimo milteliais. Geriausia maišyti mikseriu, nes tešla tiršta, bet jei rankos ir šluotelė tvirti - apsieisit ir be mikserio. Į tešlą įmaišom obuolius. Pilam į kepimo popieriumi išklotą skardą. Skardą dedam į 200-220 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepam apie 25-30 min. Paskui atvėsiname.



Skanaus!


2015 m. lapkričio 15 d., sekmadienis

Lazanija su varške ir špinatais

Gera parvažiuoti pas mamą. Ne ką blogiau išvažiuojant prisirinkti gėrybių iš daržo. Nors jau lapkritis, parsivežiau labai daug špinatų, tiesa, jau ne iš savo daržo, bet iš dosnios kaimynės. Špinatus dažniausiai dėdavau į fritatą, bet šį kartą jų labai daug, tai nusprendžiau kažkur kitur juos panaudoti. Tai štai, išėjo vegetariška lazanija.


4 sočioms porcijoms reikės:

Lazanijos lakštų
500 g. varškės (kuo labiau pertrinta, tuo geriau)
2-3 didelių saujų švarių špinatų 
1 svogūno
100 ml grietinėlės (užteks 12%)
100-150 g. fermentinio sūrio
druskos 
pipirų
kitokių prieskonių (muskato, įvairių žolelių)

Padažui:
miltų
pieno
druskos
pipirų
muskato

Smulkiai supjaustytą svogūną pakepame keptuvėje, dedame pasmulkintus špinatus (aš juos tiesiog suplėšau), truputį pakepame, supilame grietinėlę ir kelias minutes patroškiname. Į dubenėlį dedam varškę, špinatus su svogūnais ir prieskonius. Viską gerai sumaišom.

Atskirame prikaistuvyje darom paprastą baltą padažą. Kupiną šaukštą miltų truputį pakepame ir supilame pieną. Pradžioj geriau pilti nedaug pieno, jei bus per tiršta visada galima praskiesti. Geriausia maišyti šluotele, kad neliktų gumuliukų. Ir nepamirštam prieskonių.

Dabar beliko susluoksniuoti. Į skardą įklojam kepimo popieriaus. Dedam lazanijos lakštus (į mano skardelę tilpo 2,5-3 lakštai), dedam varškės sluoksnį, tada dalį balto padažo, ir vėl viską kartojam, Viršutinis sluoksnis turi būti lazanijos lakštas su baltu padažu. Padažo viršui geriau negailėti, gražiai aptepti, kad visur kliūtų, nes kitaip bus kieta.

Dedam kepti į maždaug 180 laipsnių karštumo orkaitę. Kepa apie 20-25 min. po pusės laiko reikėtų viršų apibarstyti tarkuotu sūriu. Arba galima iš karto jį užbarstyti. Kai iškeps, paliekam kokioms 10 minučių, kad padažas susigertų, o tuo pačiu lazanija pravės iki optimalios valgymui temperatūros.

Skanaus!

2015 m. lapkričio 10 d., antradienis

Traškūs vištienos kepsneliai

Kartais norisi nesveikų užkandžių, visiems, ar bent jau daugumai taip būna, prisipažinkim. Vienas iš tokių yra vištienos piršteliai (Chicken nuggets), kurių makdonalduose ir kitose greito maisto užkandinėse, atsiprašau, "restoranuose" būna. Namie irgi tokių galima pasigaminti. Bus ne ką mažiau skanūs, o ir sveikesni. Be to, daug laiko neužims. 



3-4 žmonėms sočiai pavalgyti reikės:

400 g, vištienos vidinės filė arba tos paprastos
džiūvėsėlių
1-2 kiaušinių
ciberžolės (jos galim negailėti, spalva bus gražiai geltona/oranžinė)
druskos
čili paprikos miltelių
saldžiosios paprikos miltelių
pipirų
dar kokių kitų prieskonių

Vištienos filė supjaustom juostelėmis. Galima ir dar maženiais gabalėliais, tuomet tikrai bus maži užkandžių piršteliai. Viename dubenėlyje, geriau plačiame (pvz. sriubos lėkštėje) išplakam kiaušinį (-ius). Į kitą plačią lėkštę beriam džiūvėsėlius ir prieskonius. Viską gerai sumaišom. Turi nebūti prėska, nes ant vištienos daugiau nieko nebedėsim.

Keptuvėje įkaitiname aliejų. Labai daug nereikia, negruzdinsim. Imam filė juostelę, apvoliojam prieskoniuotuose džiūvėsėliuose, merkiam į kiaušinio plakinį, tada vėl į džiūvėsėlius ir į keptuvę. Galima apvolioti tik 1 kartą. t.y. į kiaušinį ir džiūvėsėlius. Bet čia jau kaip kam skaniau. Kepam kol gražiai apskrunda, pavartom iš kelių pusių. Iškepusius patarčiau padėti ant popierinio rankšluosčio, kad aliejus nuvarvėtų.

Skanu su įvairiais padažais - tiek jogurtiniu, kečupu, aštriu pomidorų, net kokia serbentų uogienė tiktų. Galima valgyti tiek kaip užkandžius imant pirštais, tiek kaip pagrindinį patiekalą su garnyru ir daržovėmis.

Skanaus.

2015 m. lapkričio 3 d., antradienis

Falafeliai. Avinžirnių antras dublis

Avinžirnius virtuvėje jau išbandžiau, bet buvo tik vienas kartas, tad reikėtų atidžiau juos panagrinėti. Kadangi sau buvau pasižadėjusi pasigaminti falafelius, tą ir darau. Falafeliai - Artimųjų Rytų patiekalas, gaminamas iš avinžirnių, pupelių, ar abiejų. Aš buvau nusižiūrėjusi Jamie Oliverio  receptą iš laidos "15 minute meals", tai naudojau konservuotus avinžirnius ir pupelių mišinį. Prisiskaičiau, kad iš išmirkytų džiovintų avinžirnių falafeliai žymiai skanesni. Na, aš ir savaisiais nenusivyliau, bet kitą kartą pamėginsiu ir ilgiau trunkantį (paruošimo atžvilgiu) variantą. 


Beje, falafeliai labai sotūs ir maistingi, nors mėsos ten ir nėra. Puikiai tiks tiek pietums, tiek vakarienei. Taip pat galima valgyti ne tik kaip kepsnelius su daržovėmis, bet ir dėti į lavašą ar pitos duonelę (Jamie'io variantas)

8-10 vidutinio dydžio falafelių reikės:

1 skardinės konservuotų avinžirnių
1 skardinės konservuotų pupelių (kokių tik norite, aš radau mišinį)
1-2 šaukštų miltų
prieskonių (kumino, paprikos miltelių, čili, pipirų, čiobrelių ir t.t.)
Galima dėti citrinos žievelę, petražoles
Aliejaus kepimui

Nusunkiame avinžirnius ir pupeles, dedame į virtuvinį kombainą, trintuvą ar dar kažkokį panašų prietaisą. Aš smulkinau pusiau rankiniu trintuvu iš "Tupperware", bet jis pusiaukelėje nusprendė sustoti, tad teko pabaigti paprasčiausiu bulvių grūstuvu. Ir ką, kuo puikiausiai viską sutrynė. Dedam miltus ir prieskonius. Jų reikėtų nepagailėti, nes tiek pupelės, tiek avinžirniai blankaus skonio, tai jį reikėtų paryškinti. Jamie'is dėjo ir petražolių, bet aš jų neturėjau. Jūs, jei turite, galite įdėti. Iš gautos masės drėgnomis rankomis formuojame kukuliukus, juos truputį suplojame ir kepame keptuvėje kol taps auksinės spalvos. Nepamirštam apversti, nes viena pusė bus toli gražu ne auksinė. Valgome su jogurtiniu padažu. 

Skanaus!

2015 m. spalio 18 d., sekmadienis

Jautienos troškinys raudonajame vyne

Prieš kokią savaitę vėl žiūrėjau "Julie&Julia" - filmą, kuris iš dalies įkvėpė pradėti savo blogą. Ten vienas iš svarbių patiekalų buvo "beef bourguignon" - jautiena, troškinta raudonajame vyne. Šį kartą ir aš nusprendžiau pabandyti tą troškinį pasigaminti. Ar bent jau kažką į jį panašaus. Kodėl tik panašaus - pagrindinis to troškinio skirtumas nuo įprastų tas, kad viskas troškinasi orkaitėje, keraminiame puode kokias 3 valandas. Aš tokio puodo neturiu, tad bandžiau adaptuoti receptą paprastai viryklei ir mažesniam valandų skaičiui. Ir išėjo visai neblogai. Net užsukę draugai prašė receptu pasidalinti. Matyt vertas. :)


Dideliam puodui, iš kurio sočiai privalgys 5-6 žmonės, reikalingi:

1 kg jautienos (aš naudojau kumpį)
3 - 4 vidutinės morkos
1 svogūnas
1 česnako skiltelė
1 paprika
pusė vidutinės cukinijos (arba visa mažytė)
3-4 v. š. pomidorų pastos
0,75 l raudonojo sauso vyno
2 - 3 v. š. miltų
druskos
pipirų
keli lauro lapai
raudonėlis/čiobrelis
cukraus

Jautieną nusausiname, supjaustome vienodais stambiais (4-5 cm) gabalėliais, Pavoliojame miltuose ir kepame ant vidutinės ugnies. Reikėtų apkepti bent 2 kiekvieno gabalėlio šonus, kad paskui mėsa netaptų guminė. Geriausia vartyti žnyplėmis, bet nieko blogo nenutiks, jei naudosit menteles. Apkeptą mėsą sudedame į didelį puodą.

Toje pačioje keptuvėje apkepame smulkintą svogūną su česnaku. Nesudeginame. Sudedame stambokai supjaustytą papriką, panašaus dydžio gabalėliais pjaustytas morkas, Kelias minutes pakepame ir sudedame į puodą su mėsą. Užkaičiame. Dedame pomidorų pastą, pilame vyną. Aš pyliau kokius 700 ml, galima dalį pakeisti sultiniu. Svarbu, kad mėsą apsemtų. Pamaišome. Dabar eilė prieskoniams - druskos, pipirų dedam pagal skonį, įmetam kelis lauro lapelius, čiobrelių arba raudonėlių. Svarbu nepridėti daug visko, nes pagrindinis skonis bus nuo vyno, Galiausiai ant viršaus sudedame stambesniais gabalėliais pjaustytą cukiniją. Uždengiame dangtį, ir kai užverda, paliekame troškintis ant mažos ugnies apie 1 - 1,5 val. Arba jei turite ugniai atsparų puodą be plastmasinių rankenų, dėkite į orkaitę. Prieš pabaigą paragaujame, ir jei reikia, įberiame truputį cukraus.


Labiausiai tinka su bulvių koše ar virtomis bulvėmis, kurias, jei puode lieka laisvos vietos, galime sukrauti ant troškinio.

Skanaus!

2015 m. spalio 8 d., ketvirtadienis

Avinžirnių troškinys su pomidorais

Pradėjo kąsti šaltukas - padidėjo  ir visokių šiltų ir jaukumo suteikiančių patiekalų poreikis. O kas geriausiai atitinka šias sąlygas, jei ne troškinys? Jo pavalgius pasidaro šilta, sotu ir gera. Aš šį kartą dariau troškinį su avinžirniais. Kodėl jie? Gal todėl, kad dabar padaugėjo visokių nematytų užsienietiškų kruopų. Ir nors avinžirniai - ankštinė daržovė, anksčiau ir apie juos nebuvo daug žinoma kaip ir apie visokias bolivines balandas ir pan.. O turbūt visai be reikalo. Avinžirniai yra puikus baltymų šaltinis, ir dar jie labai sotūs, Aišku, pagaminti patiekalo su jais labai greitai nepavyks, nebent turite konservuotus. Bet pabandyti verta. Aš pirmam blynui rinkausi troškinį, bet dar eilėje laukia falafeliai, nes apie šiuos tikrai daug girdėjau ir skaičiau.



2-3 porcijoms reikės:

200g. avinžirnių
1 skardinės konservuotų pomidorų
1 vidutinio svogūno
1-2 skiltelių česnako
1-3 parūkytų dešrelių (puikiai galima keisti kokia nors virta mėsyte)
druskos
pipirų
kumino
čili pipirų
paprikos miltelių
cukraus (jei per rūgštu)

Pirmiausia tvarkomės su avinžirniais. Kaip ir visus ankštinius, juos reikia mirkyti bent 8 valandas, o geriausia - per naktį. Vandens turėtų būti bent dvigubai daugiau nei pačių avinžirnių. Kai jau išmirksta, reikia virti apie 1,5 valandos. Svarbu, kad vandens puode būtų daug, jei sumažėja, reikia papildyti. Manieji avinžirniai virė maždaug 1 valandą, gal dėl to, kad mirko apie 20 valandų. Pasūdyti reikėtų prieš baigiant virti.

Jei turite jau iš anksto išvirtų avinžirnių arba verdamieji jau beveik paruošti, imamės pačio troškinio. Susmulkinam svogūną ir česnaką, pakepame aliejuje. Dedam smulkintas parūkytas dešreles (jas tikrai galima keisti virtos mėsos gabaliukais), truputį pakepame. Suverčiam skardinę smulkintų konservuotų pomidorų, pagardinam prieskoniais - žiupsnis druskos, šaukštelis paprikos miltelių, truputis pipirų, vos vos kumino, pagal aštrumo mėgimą - čili, įberiam ir cukraus, jei nuo pomidorų per rūgštu, žodžiu, pažaidžiam. :) Trumpam (kokioms 2-3 minutėms) uždengiam keptuvę dangčiu. Paskui suverčiam išvirtus avinžirnius, gerai permaišom, leidžiam skoniams pasiskirstyti, dar patroškinam kelias minutes ir baigta.

Skanaus!

2015 m. rugsėjo 22 d., antradienis

Vėrinukai su sūriu ir marmeladiniais saldainiais

Kai susirenka draugų kompanija, ir jau pabodę tokie "tradiciniai užkandžiai" kaip traškučiai ar paprasti sumuštiniai, arba tiesiog norisi ramiai pavakaroti žiūrint filmą ir kažką pakramsnoti, vėrinukai yra puikus variantas. Super greitai paruošiami, mažai terliojimosi, o užkandžių visą lėkštę prisidarot.



Taigi, reikia:

Fermentinio sūrio
Marmeladinių saldainių (būdavo dėžutėse kubeliais, dabar teradau atskirai supakuotų sveriamų)
Vynuogių
(Vynuoges galima keisti citrina)
Medinių krapštukų

Viskas labai paprasta - sūrį supjaustom nedideliais kubeliais, saldainius, jei per dideli vienam kąsniukui, perpjaunam per pusę (svarbu per daug saldainio nedėti, ypač jei labai saldus), vynuoges nuplaunam ir atskiriam nuo kekės (nejaugi?). Tada ant krapštuko veriam sūrį, saldainį ir vynuogę. Tiek to meno. Tiesa, vynuoges galima keisti citrinos griežinėliais, bus ir rūgštelės.

Skanaus!

2015 m. gegužės 3 d., sekmadienis

Šokoladiniai triufeliai

Paskutiniu metu susidomėjau saldainių gaminimu. Juk visi žino, kad rankų darbo saldainiai yra puiki dovana bet kuriam žmogui. (Na, nebent jis visai nemėgsta saldumynų). Tai štai, sugalvojau pagaminti šokoladinių saldainių Motinos dienos proga savo mamai ir babutei. Peržiūrėjau nemažai variantų, bet pirmam bandymui pasirinkau šį tą paprastesnio - šokoladinius triufelius. Kadangi pirmas kartas, tai ir neketinau prigaminti kaip fabrike, t.y. kiekis nedidelis - vos 12 triufelių.


O jiems pagaminti reikės:

150g. šokolado (aš mėgstu juodąjį)
100g. 35% riebumo grietinėlės
kakavos miltelių
migdolų plokštelių
Mažų popierinių formelių (nebūtinai)

Šokoladą susmulkiname, sudedame į indelį, supilame grietinėlę. Tą indelį įstatome į  puodą ar prikaistuvį su vandeniu ir kaitiname, kol šokoladas ištirps. Kitaip tariant, tirpiname garų vonelėje, ne tiesiogiai. Kai ištirpsta šokoladas, gerai išmaišome, kad būtų vientisa masė. Į plokščią indelį (gali būti maisto dėžutė ar pan.) įklojame kepimo popieriaus ir supilame šokolado masę. Dedame į šaldytuvą sustingti. (Galima ir į šaldymo kamerą trumpam kyštelėti - procesas paspartės). Kai gerai sustingsta, kabiname arbatiniu šaukšteliu ir formuojame triufelį. Tada apvoliojame arba kakavoje arba pasmulkintose migdolų plokštelėse. Galima ir riešutą į vidų įspausti, čia jau kaip sugalvosite. Dedame į popierines formeles arba tiesiog į lėkštę. 

P.S. patarčiau laikyti vėsioje vietoje, nes gali patižti.

Skanaus!

2015 m. kovo 30 d., pirmadienis

Sūrio sriuba

Ir kas sakė, kad vyrai nemoka gaminti? Apie sūrio sriubą buvau girdėjusi, bet atrodė, kad ten labai jau mandrai viskas. O kaip gaminti paprastą jos variantą sužinojau iš draugo. Patikėkit, sriuba be galo skani. Ir nesunkiai pagaminama.



Taigi, 2-3 porcijoms reikės:

1 Poro
1 Svogūno
Maždaug 400g lydyto sūrelio
200g kieto sūrio (fermentinio, čederio ar kokio kito)
250 - 300 ml. sultinio
žalumynų

Užvirti sultinį (arba vandenį su sultinio kubeliu, arba tiesiog vandenį), įdėti smulkintą svogūną ir porą ir pavirti kol suminkštės (maždaug 5 minutes). Tuomet sudėti lydytą sūrelį ir lėtai tirpinti vis pamaišant. Kaitinti kol sūris visiškai išsilydys. Tada eilė sutarkuotam kietesniam sūriui. Vėl viską kaitinti, kol sūris išsilydys. Pabaigoje užberti smulkintų žalumynų. Labai tinka su duonos skrebučiais.

Skanaus!

P.S. sriuba atrodo sūroka, todėl sultinyje gali net nebūti druskos. Arba lydyto sūrelio reikėtų dėti daugiau, o tarkuoto - mažiau.

2015 m. kovo 22 d., sekmadienis

Tobulas varškės apkepas

Varškės apkepas yra vienas mėgstamiausių patiekalų. Jau kartą buvau bandžiusi jį išsikepti pati, tačiau ne itin sėkmingai. Tačiau šiandien buvo gera diena - radau receptą, pagal kurį gaminant varškės apkepas gavosi tiesiog tobulas! Purus, minkštas ir ne per saldus. Receptą radau Neringos bloge.



Apkepo turėtų užtekti 6-8 žmonėms.

Reikia:

1 kg. varškės
4  kiaušinių
100 ml pieno
200 g. manų kruopų
200 g. cukraus
100 g. tirpinto sviesto arba margarino

Į varškę sudedame kiaušinio trynius, manų kruopas, supilame pieną bei pravėsusį tirpintą sviestą.
Atskirai iki standžių putų su cukrumi ir truputėliu druskos išplakame kiaušinių baltymus. Atsargiai įmaišome baltymus į varškės masę. Tada viską paliekame pastovėti vienai valandai.
Į kepimo formą įtiesiame kepimo popieriaus arba ištepame sviestu ir pabarstome džiūvėsėliais. Tada supilame paruoštą varškės masę.

Dedame į iki 190°C įkaitintą orkaitę. Kepame apie 40-60 minučių. (priklauso nuo orkaitės tipo)


Skanaus!

2015 m. kovo 20 d., penktadienis

Grikių troškinys su vištiena

Grikiai dažniausiai būna kaip garnyras arba tampa koše. Aš pagalvojau, kad visai galima ką nors "rimtesnio" iš jų padaryti. Tai sumąsčiau troškinuką. Toks lengvas ir greitai paruošiamas. Puikiai tiks vakarienei arba pietums, kai nesinori labai apkrauti skrandžio.



1-2 porcijoms reikės:

1 pakelio grikių (100g.)
Maždaug 150 g. vištienos blauzdelių filė (pas mane buvo 3 tokie gabalėliai)
0,5 grybų sultinio kubelio (galima naudoti prieskonius + sojų padažą)
Vorčesterio padažo
Kreminio padažo su Modenos balzaminiu actu

Padruskintame vandenyje išverdame grikius. Vištieną supjaustome smulkiai, pakepame aliejuje. Tada į puodą dedame grikius (jei virėte pakelyje), sudedame vištieną, pusę sultinio kubelio ir įpilame maždaug pusę stiklinės vandens. Uždengiame dangtį ir troškiname ant mažos ugnies kokias 6-7 minutes. Gal net visą 10. Žodžiu tiek, kad nebūtų per daug skysčio. Nepamirštame kartais pamaišyti. Tada įpilame porą šaukštų padažo su Modenos actu (nieko labai mandro, yra "Iki" parduotuvėse. Toks juodas buteliukas, pats padažas irgi juodas) ir truputį vorčesterio padažo (1-2 a.š.), Viską sumaišome, dar pakaitiname ir viskas.

P.S. Labai tiktų pridėti grybų ar morkų, ir svogūnas nepamaišytų, tada bus nebe toks lengvutis, o rimtesnis ir sotesnis troškinys.

Skanaus!

2015 m. kovo 17 d., antradienis

Vištiena su saldžiai aštriu padažu ir daržovėmis

Taip taip, šiek tiek apleidau blogą, todėl pats laikas pravalyti dulkes.

Štai ir eksperimentinis vištienos receptas, o prieš tai - trumpa jo priešistorė.


Buvom Kaziuko mugėje, visko prisiragavom ir išsirinkom skanius Buga's čili padažus. (Daugiau apie juos galima rasti jų interneto svetainėje. Atrodo darau reklamą, bet iš tiesų neįsivaizduoju, kur to padažo daugiau rasti, nes jokioje parduotuvėje neteko matyti.) Tikrai skanus dalykas, tiesa, ne pats pigiausias - 120g. indelis kainavo apie 2 eurus. Turėjo įvairaus aštrumo padažų su visokiausiais priedais: su spanguolėmis, avietėmis, granatais, kelių rūšių adžikų, žodžiu, aštrumo mėgėjams nemažas pasirinkimas. Išsirinkom patį švelniausią - čili padažą su tropiniais vaisiais, kuris, beje, dar naujiena. Padažas padažu, bet reikėjo sugalvoti su kuo jį patiekti, nors ant indelio rašo, kad tinka praktiškai su viskuo. 


3-4 porcijoms reikės:

2 vištienos krūtinėlių filė (630g.)
1 indelio Buga's čili padažo su tropiniais vaisiais (tiktų ir koks nors panašus, jei šito nerastumėt)
1 jaunos cukinijos
2 vidutinio dydžio morkų
1 raudonos paprikos
1 šaukšto vusterio (vorčesterio) padažo
1-2 šaukštų sojos padažo
1 a. š. čili miltelių, 
kitokių mėgstamų prieskonių (aš dėjau "Panč masala" mišinį)

Vištienos krūtinėlę supjaustome gabalėliais. Užpilame sojos ir vusterio padažų, užberiame truputį čili miltelių, dar kokių nors prieskonių ir paliekame pasimarinuoti kol pasiruošime daržoves (10-15 min. nežinau kaip greitai sukatės :) ).

Papriką supjaustome smulkiau, cukiniją ir morkas stambiau. Į keptuvę įpilame truputį aliejaus, įkaitiname, dedame morkas. Kai truputį pakepa, dedame paprikas ir dar pakepame. Tada eilė pamarinuotai vištienai. Toliau kepame, galima uždėti dangtį. Galiausiai cukinijų eilė, nes jos paleidžia nemažai skysčio. Įdėjus cukinijas nereikėtų labai ilgai kepti, nes pateš. Pažaidžiam su dangčiu (uždedam, nuimam, pamaišom, uždedam, nuimam...) Kai matosi, kad iš cukinijų atsirado daugiau skysčio ir jos daugmaž iškepė (bet nevirto koše) dangtį nuimam, kad šiek tiek skysčio nugaruotų. Dedam čili padažą, jei trūkstą pabarstome druskos, ar pašlakstome dar vusterio padažo. Truputį pakaitiname, viską pamaišome ir viskas! 

Labiausiai tinka, turbūt, su virtais ryžiais. 

Skanaus!

2015 m. sausio 2 d., penktadienis

Viva Italia!

Šiaip nelabai mėgstu Naujųjų metų, bet šiemet buvo smagu. Turbūt dėl to, kad gaminau maistą, kurio nebuvau gaminusi. Itališkas maistas, itališka muzika, žodžiu, visai nieko. Tai va, buvo visokių užkandžių mandrais pavadinimais, kuriuos ne visi galėjo ištarti ir keli labiau įprasti. Jei patys sugalvosit kada daryti itališko maisto vakarėlį, tai galit pasisemti idėjų.

Įvairūs sūriai su vynuogėmis - pats paprasčiausias užkandžių (ir net desertų) variantas.


Gaminau arancini (ryžių rutuliukai su mocarela), labai rekomenduoju - lengvai paruošiama ir skanu. 




ir Parmos kumpio su melionu ir vynuogėmis.


Crostini - dar vienas paprastas užkandis. Paskrudintas prancūziškas batonas su rikotos sūriu ir saliamio griežinėliais.


O bruschetta, turbūt, daugiausiai variacijų turintis užkandis. Paskrudintas prancūziškas batonas ar itališka duonelė, pašlakstoma aliejumi, o tada įvairiausi įdarai. Pas mus buvo smulkintas pomidoras + mėlynas svogūnas + tarkuotas sūris + prieskoniai.


Tiesa, visokios Viduržemio jūros salotos ir jūros gėrybės taip pat tinka į kompaniją. O jei yra ir karštasis patiekalas, tai paprasčiausias patiekalas - makaronai: spagečiai, lazanija ar canelloni su įdaru.

Skanaus!

Daržovėmis įdarytos cukinijų puselės

Labai nesudėtingas, skanus itališkas vegetariškas patiekalas. Sakoma, kad pašildytas yra dar skanesnis. Nemeluosiu, tikrai taip yra, o įsitikinti galite patys.



Reikia:

4 jaunų cukinijų
1 (ar 2) didelio pomidoro
1 mėlynojo svogūno
1 skiltelės česnako
50 g. mocarelos
200 g. fermentinio sūrio (ar permezano)
prieskonių

Cukinijas nuplauname, perpjauname išilgai. Išskobiame minkštimą, kad gautųsi laivelis. Cukinijos minkštimą supjaustome kubeliais, susmulkiname pomidorą, svogūną ir česnaką (galima ir morką į kompaniją įmesti, ar kokį baklažaną), Daržoves pakepame aliejuje, svarbu nepaversti visko koše. Pagardiname prieskoniais. Kai truputį pravėsta, sumaišome su smulkinta mocarela. Cukinijų laivelius pabarstome druska, kraštelius patepame trupučiu aliejaus. Dedame į vidų daržovių įdarą.

Kepame 180 laipsnių orkaitėje 10 minučiu. Tada užbarstome tarkuoto sūrio ir kepame dar 5 minutes.

Skanaus!

Arancini (Itališki rizoto rutuliukai su mocarelos įdaru)

Jei gaminate rizotą (it. risotto) ir jo lieka, turbūt žinote, kad sekančią dieną pašildyti nereikėtų (bent taip sako italai). Tačiau pasigaminti arancini (tariama arančini) tikrai galima, net rekomenduojama, juk labai skanu. Tai va, gaminau šiuos ryžių rutuliukus ir aš, buvo labai lengva, o rezultatas - nuostabus. Arancini galima valgyti vienus ar su įvairiais padažais kaip užkandžius, taip pat kaip garnyrą prie kitų patiekalų. Aiškiausiai pateiktas receptas buvo Jamie Oliverio YouTube kanale čia, būtinai pažiūrėkit, labai smagiai viską pasakoja tikras italas (ne J. Oliveris).



Reikės (maždaug 25-30 rutuliukų):

Vakarykščio rizoto (800-900 g.)
2 kiaušinių
200 g. džiūvėsėlių
tarkuoto permezano sūrio (apie 100 g)
mocarelos sūrio (gal 100 g.)
druskos, pipirų
aliejaus kepimui

Imamės darbo: į dubenį sudedame rizotą, imušame 1 kiaušinį, sudedame džiūvėsėlius ir permezaną. Pagardiname druska ir pipirais ir viską gerai sumaišome rankomis. Atskirame indelyje išplakame antrą kiaušinį, į dar kitą dubenėlį ar lėkšte įberiame dar džiūvėsėlių (apvoliojimui). Šlapiomis rankomis iš ryžių formuojame rutuliukus (dydį pasirinkite patys, bet mažesnius smagiau valgyti), truputį įspaudžiame vidurį, įdedame mocarelos gabaliuką, vėl suformuojame rutuliuką, pavilgome kiaušinyje, tada džiūvėsėliuse. Taip darom daug kartų, kol sunaudojame rizotą.

Puode įkaitiname nemažą kiekį aliejaus. Kiaurasamčiu dedame po 2-3 rutuliukus ir verdame maždaug 4 minutes, kol gražiai pagels. Išimame kiaurasamčiu ir dedame ant popierinės servetėlės, kad nuvarvėtų riebalų perteklius.

Skanaus!