Perlinių kruopų ir baklažanų troškinys

Kai lauke jau gerokai šalta, labai tinka troškiniai - ir maistinga ir sušildo. Šį kartą troškinys su perlinėmis kruopomis, todėl tikrai labai sotus. O dėl prieskonių -  ganėtinai pikantiškas.

Gaminimo trukmė ~35-40 min. Sudėtingumas: vidutinis.

Maždaug 4-5 porcijoms reikės:

300 g. kiaulienos sprandinės
2 morkų
1 svogūno
1 baklažano
2 pakelių virtų perlinių kruopų (200g. nevirtų)
1 skardinės konservuotų pomidorų
0,5 a.š. raudonųjų pipirų (arba čili)
1 a.š. kumino
druskos
pipirų
saldžiosios paprikos miltelių

Kiaulieną supjaustome gabalėliais. Į didelį puodą, kuriame ruošime troškinį, pilame maždaug porą stiklinių vandens. Į vandenį dedame smulkintą kiaulieną ir ant vidutinės ugnies, neuždengę dangčio, kaitiname, kol ims virti vanduo. Jei atsiranda putų, reiktų nugriebti. Kol viskas kaista supjaustome gabalėliais nuskustą baklažaną ir dedame į keptuvę su įkaitintu aliejumi. Pakepame kokias 3-4 minutes ir sudedame atskirai. Tada eilė smulkintam svogūnui, paskui ir griežinėliais pjaustytoms morkoms. Kai apkepa, dedame į puodą su mėsa. Pamaišome. Kai viskas vėl užverda, po kokių 5 minučių dedame baklažanus ir patroškiname dar apie 5-7 minutes. Skysčio neturėtų būti daug. Jei per daug - patroškiname ant didesnės ugnies nuėmus dangtį. Tada metas perlinėms kruopoms. Jas reikėtų išvirti iš anksto, nes verda gerą pusvalandį. Sudedame prieskonius ir druską, sumaišome. Galiausiai dedame konservuotus pomidorus. Permaišome viską, paragaujame, gal druskos trūksta, ar norisi aštriau. Dar kelios minutės ir baigta.

Skanaus!

Avokado skrebutis su kiaušiniu ir sūriu

Daugelis itin mėgsta avokadą. Paskutiniu metu ir aš bandau jį pamėgti. Žinau, kad naudingas vaisius, bet skonis man anksčiau atrodė kaip muilo. Dabar lavinu skonio receptorius, todėl bandau visokias variacijas su jais. Sumuštiniams labiausiai tinka gerai prinokę avokadai, nes patogu minkštimą sutrinti. O štai salotoms labiau tinka pusiau prinokę - t.y. kietesni, nes bus patogiau supjaustyti. Bet kaip išsirinkti tinkamą? Štai keli patarimai rasti gerai prinokusį avokadą:

• tamsiai žalios spalvos (ryškiai žali - neprinokę)
• nuėmus "uodegėlę" - žalsvos spalvos (jeigu rusva- avokadas pernokęs)
• lengvai pasispaudžia žievelė, bet nesusigrūda

Aišku, dažniausiai nemaigysi visų avokadų parduotuvėje, kad rastum tinkamą, tai jokia bėda nusipirkti ne visai prinokusį. Namie, kambario temperatūroje, turėtų sunokti per 2-4 dienas. Tik reikia stebėti, kad nepernoktų. Jeigu reikia sunokinti greitai - pravartu laikyti šalia bananų. Laikant šaldytuve avokadai nenoks.

O jau kai išsirinkot tinkamus, dėkit tuos avokadus, kur tik sugalvojat, o aš kol kas dalinuosi paprastučiu sumuštinių receptu. Be to, labai skanių sumuštinių. :)

2 sumuštiniams reikia:

Avokado
2 riekelių forminės duonos
Fermentinio sūrio
Druskos
Pipirų
Citrinos sulčių
Raudonėlio

Įjungiame orkaitę, kad įkaistų. Užteks kokių 175 laipsnių karščio.

Avokadą perpjauname, išimame kaulą (kiauliuku jo nepavadinsi). Šaukšteliu išskobiam minkštimą ir sudedame į dubenėlį. Šakute ar šaukšteliu sutriname (turėtų būti gerai prinokęs), įberiame druskos ir pašlakstome citrinų sultimis ( reikia vos kelių lašelių).

Į skardą dedame duonos riekutes ir trumpam kišam į orkaitę, kad truputį paskrustų.

Keptuvėje iškepam kiaušinius. Aš kepiau, kad trynys dar būtų skystas. Pagardinam druska ir pipirais.

Išimame iš orkaitės duoną. Ant riekučių dedam sutrintą avokadą, po kiaušinį ir ant viršaus po riekelę fermentinio sūrio. Pabarstome raudonėliais.

Dedame sumuštinius į orkaitę, kad sūris išsilydytų - kokioms 3 minutėms.

Skanaus!

Moliūgo ir bulvių virtinukai

Vėl ruduo. Tas metas, kai iš daržų visi parsitempia vežimus daržovių. Na taip, dabar jau ne vežimus, o pilnas automobilių bagažines. :) Moliūgas - viena iš tų daržovių, kurias tėvai krauna kitame mieste gyvenantiems vaikams, tetos - dukterėčioms ir sūnėnams, o močiutės - anūkams. O kur dar gerosios kaimynės "Paimk, vaikeli, užaugo pas mus baisiai daug, nėra kur dėti". Bet vis dėlto, gera daržovė tas moliūgas, nors aš dar nedaug kur jį naudoju, bet horizontai plečiasi.

Šį kartą dariau virtinukus iš moliūgo ir bulvių.  Kiek skaičiau, yra italieškieji gnocchi (lt. njoki), tik jie iš kočiotos tešlos ir mažučiai. O manieji labiau lietuviški, išskyrus jų spalvą, ir labai švelnūs, lyg šilkiniai.

Tešlai reikia:

300g. išvalyto ir nulupto moliūgo
300g. bulvių
1 kiaušinio
2 v. š. krakmolo
miltų
druskos
pipirų

Visų pirma, dėl kiekių: tikrai negaliu pasakyti kiek porcijų virtinukų išeis. Aš visos tešlos virtinukais nepaverčiau, o didžiąją dalį sušaldžiau. Iš aukščiau minimo kiekio turėtų išeiti apie 5-6 sočias porcijas.

Moliūgą sumetame į puodą su bulvėmis ir išverdame. Išvirtus nusunkiame, sugrūdame į košę ir paliekame atvėsti. Atvėsinti būtina. Į atšalusią masę kulame kiaušinį, beriame žiupsnį druskos, pipirų, dedame krakmolą ir sumaišome. Tada prasideda žaidimas miltais. Tikslaus kiekio, deja, nėra. Na, bent jau aš nepamatavau. 3-4 stiklines tikrai sudėjau. Svarbiausia maišyti ir tikrinti, ar labai limpa prie rankų. Aš pasiekiau tokią stadiją, kai prie rankų dar šiek tiek lipo, tačiau miltuotomis rankomis suvolioti rutuliukus ėjo. Galima dėti ir daugiau miltų, kol visai nebelips prie rankų, ar bus kočiojama tešla, bet tuomet gali būti kietesni virtinukai.

Kai išsiminkome norimo lipnumo tešlą, rankomis suvoliojame virtinukus. Dydį rinkitės patys, vis tiek išvirs. Tik gal cepelinų dydžio nesiūlyčiau.

Padruskintame vandenyje virti apie 5-10 min.

Galima valgyti su grietine, su sviestu. Galima ir kažką mandriau sugalvoti - pvz. užberti tarkuoto sūrio ir pan.

Skanaus!

Krabų lazdelių ir kuskuso mišrainė

Kuskusas yra labai geras dalykas. Aš labai mėgstu tą smulkesnį, net be priedų galėčiau valgyti, o štai perlinis - kita kalba. Labiau tinka visokioms salotoms, nei garnyrui, bet čia kaip kam.

Žodžiu, užsimaniau, kažką pasigaminti iš krabų lazdelių, bet visi svarstymai baigėsi mišraine. Tačiau nenorėjau tos tradicinės ryžių ir krabų lazdelių mišrainės, todėl "pripaišiau" kuskusą. Tai jeigu kas norint kažką toje tradicinėje mišrainėje pakeisti - prašom, čia jums variantas.

Reikia:

Apie 100g perlinio kuskuso
2 agurkų
150 g. krabų lazdelių
1 virto kiaušinio
druskos
pipirų
majonezo
"Cezario" salotų padažo
krapų

Pirma pasiruošiam kuskusą, nes išviręs turi atvėsti. Į puodą beriam kuskusą, užpilam dvigubai vandens ir užkaičiam. Ant pakuotės rašo virti 15-20 min, bet tikrai tiek nereikia. Iš kelių bandymų supratau, kad užtenka kokių 5 min ir galima palikti karštame vandenyje brinkti dar kelias minutes. Bet truputį pavirti reikėtų, ne taip kaip smulkųjį kuskusą. Išvirus nukošiame ir paliekame atvėsti.

Agurką supjaustom smulkiai, krabų lazdeles irgi panašiais gabalėliais, nulupam ir supjaustom kiaušinį ir dedam į dubenį. Kitaip tariant, viskas turėtų būti panašaus dydžio (lyginant su kuskusu).

Suberiam atvėsusį kuskusą, smulkintus krapus. Beriam druskos ir pipirų pagal skonį. Galiausiai uždedam majonezo ir "Cezario" salotų padažo (toks majonezinis, turi česnakų poskonį, bet jei neturit ar nemėgstat - bala jo nematė).

Viską sumaišom ir valgom.

Skanaus!

Švelnus daržovių ir avinžirnių troškinys

Kai toks pavasaris už lango, kad oras keičiasi kas pusvalandį, o kai kurie pusvalandžiai atneša tikrai šaltą orą, ima norėtis kokio nors jaukaus ir šildančio maisto. Tokiam atvejui labiausiai tinka troškiniai. Ir šiaip, universalus dalykas tie troškiniai: turėjai daržovių - sudėjai, mėsos buvo - irgi įmetei, o rezultatas vis tiek nenuvilia.

Šį kartą buvo panašiai. Traukiau iš šaldiklio užsilikusias daržoves, o rezultatas ne tik kad nenuvylė, bet dar ir labai pradžiugino. Dažniausiai troškinyje būna daržovės (ir mėsa, jeigu su ja gaminama) ir skystimas, arba toks pusiau padažas, jei miltų pridedama. O šis troškinys išėjo įdomios ir labai švelnios tekstūros, toks vientisas, kad nė miltų nereikėjo. Visą stebuklą padarė moliūgas, kuris taip susitroškino, kad atskirų gabalėlių nebeliko.

Gaminimo trukmė: 35min. (jei daržovės šviežios, laikas atitinkamai ilgesnis)

2-3 porcijoms reikės:

200-250 g kiaulienos, skirtos guliašui
1 vidutinis svogūnas
200 g moliūgo minkštimo
150-200 g žirnelių ir morkų mišinio (jei ne šaldyti, tiks 1-2 morkos ir 100 g žirnelių)
100 g. šparaginių pupelių
200-250 g virtų avinžirnių (patogiausia iš skardinės)
apie 100 ml grietinėlės
200 ml vandens
1 a. š. su kaupu malto kumino
1 a.š. su kaupu muskato
druskos
mėsos sultinio kubelis

Pirmiausia kubeliais supjaustome mėsą, pakepiname su smulkintu svogūnu. Į puodą įpilame vandenį, kai užverda, sudedame pakeptą mėsą su svogūnu, dedame kubeliais pjaustytą moliūgą. Po kokių 5-7 min. dedame likusias daržoves - šparagines pupeles, morkas ir žirnelius. (jei daržovės šviežios, pjaustyti smulkiau ir galima dėti iš karto su mėsa). Kai vėl užverda visa masė, sudedame avinžirnius, prieskonius ir dar 10 min. paliekame troškintis ant nedidelės ugnies. Paskui supilame grietinėlę, viską permaišome ir baigta.

Skanaus!

Azijietiško stiliaus vištiena su daržovėmis ir ryžių makaronais

Jei nueinu į kokią vietą pavalgyti, visada užsisakau tokį patiekalą, kurio šiaip namie nepasigaminčiau. O tuomet namie bandau kažką panašaus pasidaryti pati. Sakyčiau visai neblogas būdas idėjoms pasisemti - panašiai kaip praeiti pro prekybos centro kulinarijos skyrių, tik prabangiau (nes, juk pavalgai tai skaniai). Panašiai buvo ir su azijietiškais patiekalais. Nebuvau valgiusi nei rimto kiniško nei japoniško maisto (šiam dar ateis eilė), bet po pirmų rimtų ragavimų, užsimaniau kažką tokio pasidaryti namie pati. Ir štai, keli youtube maisto dienoraščių video, šiek tiek įprastinių adaptacijų ir lėkštė jau pilna skanaus maisto. 

Labai sočioms 3 ar įprastoms 4 porcijoms reikės:

300-450 g. vištienos filė 

1 raudonojo svogūno

pusės mažo kopūsto arba 1/4 vidutinio

1 paprikos

1-2 vidutinių morkų

apie 100 g. šaldytų šparaginių pupelių

100g ryžių makaronų

2 a. š. austrių padažo

2-3 v. š. sojų padažo

Pirmiausia pasiruošiame daržoves - ką nulupti, ką nuskusti, ką nuplauti. Tada supjaustyti stambiai, ir nebūtinai taisyklingai: morkas šiaudeliais, svogūną pusžiedžiais, papriką juostelėmis, o kopūstą - o kopūstą kaip patinka. Šparaginių pupelių pjaustyti nereikia, jos supjaustytos ir dar tūno šaldytuvo kameroje. Tuomet nemažomis juostelėmis (arba mažomis, pagal poreikį) supjaustome vištieną. Dabar į įkaitintą keptuvę įpilame šlakelį aliejaus, sudedame vištieną ir pakepame. Tada pailiui dedame daržoves - svogūną, morkas, paprikas, kai šios suminkštėja - kopūstą ir šparagines pupeles. Viską gerai pamaišom, tegu šyla ir troškinasi. Aišku, galima visas daržoves suversti iškart, bet vienos bus kietesnės, o kitos minkštesnės. Užpilame sojų ir austrių padažus. Austrių padažo galima ir nenaudoti, bet jei jau azijietiško stiliaus patiekalas, tai čia kaip tik.

Kol viskas troškinasi, paruošiame ryžių makaronus: į dubenėlį dedame makaronus (svarbu nesulaužyti) ir užpilame verdančiu vandeniu, kad viską apsemtų. Paliekame kokioms 5 minutėms (galima tiesiog paragauti, ar jau pakankamai minkšti), tada nusunkiame ir perliejame šaltu vandeniu. 

Kai daržovės pasitroškino (bet neištižo ir į košę nepavirto) sudedame nusunktus ryžių makaronus, viską gerai permaišome, kad padažu pasidengtų ir keliaujam valgyti. 

P.s. jeigu turite wok keptuvę, siūlau gaminti joje. Aš tokios neturiu, bet paprastoje irgi puikiai gavosi.

p.p.s daržoves galima dėti pagal skonį - vienų nedėti, kitų pridėti, pvz. žirnių su ankštimis, visokių daigintų sėklų ar kokių bambukų ūglių, nežinau, sugalvokit patys. :)

Skanaus!

Bulvių ir varškės spurgos

Užsimaniau kažko įdomesnio iš bulvių, nes paskutiniu metu nelabai iš jų kažką gaminu. Ir ką, akį patraukė šitų spurgų receptas. Nelabai sudėtingas, šiek tiek pasiterlioti reikia, bet šiaip nieko sunkaus. Man išėjo apie 20 nemažų spurgų, iš kurių drąsiai privalgys 3-4 žmonės.

Reikės:

6-8 vidutinių bulvių
200 g. varškės (geriau vientisos, arba permalti reikėtų)
2 kiaušinių
1-2 a. š. kepimo miltelių
2-3 v. š. krakmolo
malto muskato
druskos
pipirų
aliejaus kepimui
džiūvėsėlių

Išvirtas bulves (galima su lupenomis, galima be) gerai sugrūdam ar sumalam (jei yra mėsmalė). Įkulame 1 (taip taip, tik vieną) kiaušinį sudedame varškę, krakmolą, kepimo miltelius, įberiam druskos, muskatų, pipirų ir viską gerai suminkom. Į viena lėkštę ar dubenėlį suberiame džiūvėsėlius, kitame išplakame likusį kiaušinį (teisingai, jis niekur nedingo). Gruzdintuvėje ar prikaistuvyje įkaitinam aliejų. Iš bulvių ir varškės masės padarom rutuliukus, pamerkiam į kiaušinio plakinį, tada apvoliojame džiūvėsėliuose ir merkiam į karštą aliejų. Verdam kol gražiai apskrunda. Iškepusias geriausia dėti ant popierinės servetėlės ar popierinio rankšluosčio, kad sugertų riebalų perteklių. Puikiai tinka tiek su paprasta grietine, tiek su kitokiais padažais - baltu, su spirgučiais, jogurto - pesto ir pan.

Skanaus!

Paprastas obuolių pyragas

Kodėl kai iškepi bet kokį pyragą, dažniausiai girdimas klausimas būna "Kokia proga?". Pyragams progos nereikia. Užsimanei - išsikepei. Ir viskas. Pyrago rūšiai įtaką gali daryti nebent sezoniškumas - su varške tinka visus metus, su uogomis norisi vasarą, o rudenį pats tas obuolių metas, tai greičiausiai  ir pyragas su obuoliais puikuosis ant stalo. Kažkokio firminio obuolių pyrago recepto nelabai turiu. Namie šventėms visada kepdavom mielinį, bet tik šventėms (Kalėdoms ar Velykoms). O daugiau - bandymai, bandymai, bandymai. Šį kartą kepiau tokį, kur daug darbo nereikia: tešlą išplakei, sumaišei su obuoliais, į skardą supylei ir iškepei. O išėjo toks geras, kad tikrai dažniau kepsiu obuolių turėdama, nes buvo labai purus ir minkštas.

Vidutinei skardai pyrago reikės:

5 obuolių (Daugmaž. Priklauso nuo dydžio. Jei bus daugiau, nieko nepagadins)
5 kiaušinių
1 stiklinės (200 g.) cukraus
0,5 stiklinės (100g) aliejaus (ne sviesto ar margarino, nes bus kietesnis)
2 stiklinių (400 g.) miltų
2 a. š. kepimo miltelių
cinamono

Obuolius smulkiai supjaustom, apibarstom cinamonu ir pamaišom. Dubenyje išplakam kiaušinius su cukrumi, pilame aliejų, tada persijotus miltus su sumaišytais kepimo milteliais. Geriausia maišyti mikseriu, nes tešla tiršta, bet jei rankos ir šluotelė tvirti - apsieisit ir be mikserio. Į tešlą įmaišom obuolius. Pilam į kepimo popieriumi išklotą skardą. Skardą dedam į 200-220 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepam apie 25-30 min. Paskui atvėsiname.

Skanaus!

Lazanija su varške ir špinatais

Gera parvažiuoti pas mamą. Ne ką blogiau išvažiuojant prisirinkti gėrybių iš daržo. Nors jau lapkritis, parsivežiau labai daug špinatų, tiesa, jau ne iš savo daržo, bet iš dosnios kaimynės. Špinatus dažniausiai dėdavau į fritatą, bet šį kartą jų labai daug, tai nusprendžiau kažkur kitur juos panaudoti. Tai štai, išėjo vegetariška lazanija.

4 sočioms porcijoms reikės:

Lazanijos lakštų

500 g. varškės (kuo labiau pertrinta, tuo geriau)

2-3 didelių saujų švarių špinatų 

1 svogūno

100 ml grietinėlės (užteks 12%)

100-150 g. fermentinio sūrio

druskos 

pipirų

kitokių prieskonių (muskato, įvairių žolelių)

Padažui:

miltų

pieno

druskos

pipirų

muskato

Smulkiai supjaustytą svogūną pakepame keptuvėje, dedame pasmulkintus špinatus (aš juos tiesiog suplėšau), truputį pakepame, supilame grietinėlę ir kelias minutes patroškiname. Į dubenėlį dedam varškę, špinatus su svogūnais ir prieskonius. Viską gerai sumaišom.

Atskirame prikaistuvyje darom paprastą baltą padažą. Kupiną šaukštą miltų truputį pakepame ir supilame pieną. Pradžioj geriau pilti nedaug pieno, jei bus per tiršta visada galima praskiesti. Geriausia maišyti šluotele, kad neliktų gumuliukų. Ir nepamirštam prieskonių.

Dabar beliko susluoksniuoti. Į skardą įklojam kepimo popieriaus. Dedam lazanijos lakštus (į mano skardelę tilpo 2,5-3 lakštai), dedam varškės sluoksnį, tada dalį balto padažo, ir vėl viską kartojam, Viršutinis sluoksnis turi būti lazanijos lakštas su baltu padažu. Padažo viršui geriau negailėti, gražiai aptepti, kad visur kliūtų, nes kitaip bus kieta.

Dedam kepti į maždaug 180 laipsnių karštumo orkaitę. Kepa apie 20-25 min. po pusės laiko reikėtų viršų apibarstyti tarkuotu sūriu. Arba galima iš karto jį užbarstyti. Kai iškeps, paliekam kokioms 10 minučių, kad padažas susigertų, o tuo pačiu lazanija pravės iki optimalios valgymui temperatūros.

Skanaus!

Traškūs vištienos kepsneliai

Kartais norisi nesveikų užkandžių, visiems, ar bent jau daugumai taip būna, prisipažinkim. Vienas iš tokių yra vištienos piršteliai (Chicken nuggets), kurių makdonalduose ir kitose greito maisto užkandinėse, atsiprašau, "restoranuose" būna. Namie irgi tokių galima pasigaminti. Bus ne ką mažiau skanūs, o ir sveikesni. Be to, daug laiko neužims. 

3-4 žmonėms sočiai pavalgyti reikės:

400 g, vištienos vidinės filė arba tos paprastos

džiūvėsėlių

1-2 kiaušinių

ciberžolės (jos galim negailėti, spalva bus gražiai geltona/oranžinė)

druskos

čili paprikos miltelių

saldžiosios paprikos miltelių

pipirų

dar kokių kitų prieskonių

Vištienos filė supjaustom juostelėmis. Galima ir dar maženiais gabalėliais, tuomet tikrai bus maži užkandžių piršteliai. Viename dubenėlyje, geriau plačiame (pvz. sriubos lėkštėje) išplakam kiaušinį (-ius). Į kitą plačią lėkštę beriam džiūvėsėlius ir prieskonius. Viską gerai sumaišom. Turi nebūti prėska, nes ant vištienos daugiau nieko nebedėsim.

Keptuvėje įkaitiname aliejų. Labai daug nereikia, negruzdinsim. Imam filė juostelę, apvoliojam prieskoniuotuose džiūvėsėliuose, merkiam į kiaušinio plakinį, tada vėl į džiūvėsėlius ir į keptuvę. Galima apvolioti tik 1 kartą. t.y. į kiaušinį ir džiūvėsėlius. Bet čia jau kaip kam skaniau. Kepam kol gražiai apskrunda, pavartom iš kelių pusių. Iškepusius patarčiau padėti ant popierinio rankšluosčio, kad aliejus nuvarvėtų.

Skanu su įvairiais padažais - tiek jogurtiniu, kečupu, aštriu pomidorų, net kokia serbentų uogienė tiktų. Galima valgyti tiek kaip užkandžius imant pirštais, tiek kaip pagrindinį patiekalą su garnyru ir daržovėmis.

Skanaus.

Falafeliai. Avinžirnių antras dublis

Avinžirnius virtuvėje jau išbandžiau, bet buvo tik vienas kartas, tad reikėtų atidžiau juos panagrinėti. Kadangi sau buvau pasižadėjusi pasigaminti falafelius, tą ir darau. Falafeliai - Artimųjų Rytų patiekalas, gaminamas iš avinžirnių, pupelių, ar abiejų. Aš buvau nusižiūrėjusi Jamie Oliverio  receptą iš laidos "15 minute meals", tai naudojau konservuotus avinžirnius ir pupelių mišinį. Prisiskaičiau, kad iš išmirkytų džiovintų avinžirnių falafeliai žymiai skanesni. Na, aš ir savaisiais nenusivyliau, bet kitą kartą pamėginsiu ir ilgiau trunkantį (paruošimo atžvilgiu) variantą. 

Beje, falafeliai labai sotūs ir maistingi, nors mėsos ten ir nėra. Puikiai tiks tiek pietums, tiek vakarienei. Taip pat galima valgyti ne tik kaip kepsnelius su daržovėmis, bet ir dėti į lavašą ar pitos duonelę (Jamie'io variantas)

8-10 vidutinio dydžio falafelių reikės:

1 skardinės konservuotų avinžirnių

1 skardinės konservuotų pupelių (kokių tik norite, aš radau mišinį)

1-2 šaukštų miltų

prieskonių (kumino, paprikos miltelių, čili, pipirų, čiobrelių ir t.t.)

Galima dėti citrinos žievelę, petražoles

Aliejaus kepimui

Nusunkiame avinžirnius ir pupeles, dedame į virtuvinį kombainą, trintuvą ar dar kažkokį panašų prietaisą. Aš smulkinau pusiau rankiniu trintuvu iš "Tupperware", bet jis pusiaukelėje nusprendė sustoti, tad teko pabaigti paprasčiausiu bulvių grūstuvu. Ir ką, kuo puikiausiai viską sutrynė. Dedam miltus ir prieskonius. Jų reikėtų nepagailėti, nes tiek pupelės, tiek avinžirniai blankaus skonio, tai jį reikėtų paryškinti. Jamie'is dėjo ir petražolių, bet aš jų neturėjau. Jūs, jei turite, galite įdėti. Iš gautos masės drėgnomis rankomis formuojame kukuliukus, juos truputį suplojame ir kepame keptuvėje kol taps auksinės spalvos. Nepamirštam apversti, nes viena pusė bus toli gražu ne auksinė. Valgome su jogurtiniu padažu. 

Skanaus!

Jautienos troškinys raudonajame vyne

Prieš kokią savaitę vėl žiūrėjau "Julie&Julia" - filmą, kuris iš dalies įkvėpė pradėti savo blogą. Ten vienas iš svarbių patiekalų buvo "beef bourguignon" - jautiena, troškinta raudonajame vyne. Šį kartą ir aš nusprendžiau pabandyti tą troškinį pasigaminti. Ar bent jau kažką į jį panašaus. Kodėl tik panašaus - pagrindinis to troškinio skirtumas nuo įprastų tas, kad viskas troškinasi orkaitėje, keraminiame puode kokias 3 valandas. Aš tokio puodo neturiu, tad bandžiau adaptuoti receptą paprastai viryklei ir mažesniam valandų skaičiui. Ir išėjo visai neblogai. Net užsukę draugai prašė receptu pasidalinti. Matyt vertas. :)

Dideliam puodui, iš kurio sočiai privalgys 5-6 žmonės, reikalingi:

1 kg jautienos (aš naudojau kumpį)
3 - 4 vidutinės morkos
1 svogūnas
1 česnako skiltelė
1 paprika
pusė vidutinės cukinijos (arba visa mažytė)
3-4 v. š. pomidorų pastos
0,75 l raudonojo sauso vyno
2 - 3 v. š. miltų
druskos
pipirų
keli lauro lapai
raudonėlis/čiobrelis
cukraus

Jautieną nusausiname, supjaustome vienodais stambiais (4-5 cm) gabalėliais, Pavoliojame miltuose ir kepame ant vidutinės ugnies. Reikėtų apkepti bent 2 kiekvieno gabalėlio šonus, kad paskui mėsa netaptų guminė. Geriausia vartyti žnyplėmis, bet nieko blogo nenutiks, jei naudosit menteles. Apkeptą mėsą sudedame į didelį puodą.

Toje pačioje keptuvėje apkepame smulkintą svogūną su česnaku. Nesudeginame. Sudedame stambokai supjaustytą papriką, panašaus dydžio gabalėliais pjaustytas morkas, Kelias minutes pakepame ir sudedame į puodą su mėsą. Užkaičiame. Dedame pomidorų pastą, pilame vyną. Aš pyliau kokius 700 ml, galima dalį pakeisti sultiniu. Svarbu, kad mėsą apsemtų. Pamaišome. Dabar eilė prieskoniams - druskos, pipirų dedam pagal skonį, įmetam kelis lauro lapelius, čiobrelių arba raudonėlių. Svarbu nepridėti daug visko, nes pagrindinis skonis bus nuo vyno, Galiausiai ant viršaus sudedame stambesniais gabalėliais pjaustytą cukiniją. Uždengiame dangtį, ir kai užverda, paliekame troškintis ant mažos ugnies apie 1 - 1,5 val. Arba jei turite ugniai atsparų puodą be plastmasinių rankenų, dėkite į orkaitę. Prieš pabaigą paragaujame, ir jei reikia, įberiame truputį cukraus.

Labiausiai tinka su bulvių koše ar virtomis bulvėmis, kurias, jei puode lieka laisvos vietos, galime sukrauti ant troškinio.

Skanaus!

Avinžirnių troškinys su pomidorais

Pradėjo kąsti šaltukas - padidėjo  ir visokių šiltų ir jaukumo suteikiančių patiekalų poreikis. O kas geriausiai atitinka šias sąlygas, jei ne troškinys? Jo pavalgius pasidaro šilta, sotu ir gera. Aš šį kartą dariau troškinį su avinžirniais. Kodėl jie? Gal todėl, kad dabar padaugėjo visokių nematytų užsienietiškų kruopų. Ir nors avinžirniai - ankštinė daržovė, anksčiau ir apie juos nebuvo daug žinoma kaip ir apie visokias bolivines balandas ir pan.. O turbūt visai be reikalo. Avinžirniai yra puikus baltymų šaltinis, ir dar jie labai sotūs, Aišku, pagaminti patiekalo su jais labai greitai nepavyks, nebent turite konservuotus. Bet pabandyti verta. Aš pirmam blynui rinkausi troškinį, bet dar eilėje laukia falafeliai, nes apie šiuos tikrai daug girdėjau ir skaičiau.

2-3 porcijoms reikės:

200g. avinžirnių
1 skardinės konservuotų pomidorų
1 vidutinio svogūno
1-2 skiltelių česnako
1-3 parūkytų dešrelių (puikiai galima keisti kokia nors virta mėsyte)
druskos
pipirų
kumino
čili pipirų
paprikos miltelių
cukraus (jei per rūgštu)

Pirmiausia tvarkomės su avinžirniais. Kaip ir visus ankštinius, juos reikia mirkyti bent 8 valandas, o geriausia - per naktį. Vandens turėtų būti bent dvigubai daugiau nei pačių avinžirnių. Kai jau išmirksta, reikia virti apie 1,5 valandos. Svarbu, kad vandens puode būtų daug, jei sumažėja, reikia papildyti. Manieji avinžirniai virė maždaug 1 valandą, gal dėl to, kad mirko apie 20 valandų. Pasūdyti reikėtų prieš baigiant virti.

Jei turite jau iš anksto išvirtų avinžirnių arba verdamieji jau beveik paruošti, imamės pačio troškinio. Susmulkinam svogūną ir česnaką, pakepame aliejuje. Dedam smulkintas parūkytas dešreles (jas tikrai galima keisti virtos mėsos gabaliukais), truputį pakepame. Suverčiam skardinę smulkintų konservuotų pomidorų, pagardinam prieskoniais - žiupsnis druskos, šaukštelis paprikos miltelių, truputis pipirų, vos vos kumino, pagal aštrumo mėgimą - čili, įberiam ir cukraus, jei nuo pomidorų per rūgštu, žodžiu, pažaidžiam. :) Trumpam (kokioms 2-3 minutėms) uždengiam keptuvę dangčiu. Paskui suverčiam išvirtus avinžirnius, gerai permaišom, leidžiam skoniams pasiskirstyti, dar patroškinam kelias minutes ir baigta.

Skanaus!

Vėrinukai su sūriu ir marmeladiniais saldainiais

Kai susirenka draugų kompanija, ir jau pabodę tokie "tradiciniai užkandžiai" kaip traškučiai ar paprasti sumuštiniai, arba tiesiog norisi ramiai pavakaroti žiūrint filmą ir kažką pakramsnoti, vėrinukai yra puikus variantas. Super greitai paruošiami, mažai terliojimosi, o užkandžių visą lėkštę prisidarot.

Taigi, reikia:

Fermentinio sūrio

Marmeladinių saldainių (būdavo dėžutėse kubeliais, dabar teradau atskirai supakuotų sveriamų)

Vynuogių

(Vynuoges galima keisti citrina)

Medinių krapštukų

Viskas labai paprasta - sūrį supjaustom nedideliais kubeliais, saldainius, jei per dideli vienam kąsniukui, perpjaunam per pusę (svarbu per daug saldainio nedėti, ypač jei labai saldus), vynuoges nuplaunam ir atskiriam nuo kekės (nejaugi?). Tada ant krapštuko veriam sūrį, saldainį ir vynuogę. Tiek to meno. Tiesa, vynuoges galima keisti citrinos griežinėliais, bus ir rūgštelės.

Skanaus!

Šokoladiniai triufeliai

Paskutiniu metu susidomėjau saldainių gaminimu. Juk visi žino, kad rankų darbo saldainiai yra puiki dovana bet kuriam žmogui. (Na, nebent jis visai nemėgsta saldumynų). Tai štai, sugalvojau pagaminti šokoladinių saldainių Motinos dienos proga savo mamai ir babutei. Peržiūrėjau nemažai variantų, bet pirmam bandymui pasirinkau šį tą paprastesnio - šokoladinius triufelius. Kadangi pirmas kartas, tai ir neketinau prigaminti kaip fabrike, t.y. kiekis nedidelis - vos 12 triufelių.

O jiems pagaminti reikės:

150g. šokolado (aš mėgstu juodąjį)

100g. 35% riebumo grietinėlės

kakavos miltelių

migdolų plokštelių

Mažų popierinių formelių (nebūtinai)

Šokoladą susmulkiname, sudedame į indelį, supilame grietinėlę. Tą indelį įstatome į  puodą ar prikaistuvį su vandeniu ir kaitiname, kol šokoladas ištirps. Kitaip tariant, tirpiname garų vonelėje, ne tiesiogiai. Kai ištirpsta šokoladas, gerai išmaišome, kad būtų vientisa masė. Į plokščią indelį (gali būti maisto dėžutė ar pan.) įklojame kepimo popieriaus ir supilame šokolado masę. Dedame į šaldytuvą sustingti. (Galima ir į šaldymo kamerą trumpam kyštelėti - procesas paspartės). Kai gerai sustingsta, kabiname arbatiniu šaukšteliu ir formuojame triufelį. Tada apvoliojame arba kakavoje arba pasmulkintose migdolų plokštelėse. Galima ir riešutą į vidų įspausti, čia jau kaip sugalvosite. Dedame į popierines formeles arba tiesiog į lėkštę. 

P.S. patarčiau laikyti vėsioje vietoje, nes gali patižti.

Skanaus!

Sūrio sriuba

Ir kas sakė, kad vyrai nemoka gaminti? Apie sūrio sriubą buvau girdėjusi, bet atrodė, kad ten labai jau mandrai viskas. O kaip gaminti paprastą jos variantą sužinojau iš draugo. Patikėkit, sriuba be galo skani. Ir nesunkiai pagaminama.

Taigi, 2-3 porcijoms reikės:

1 Poro
1 Svogūno
Maždaug 400g lydyto sūrelio
200g kieto sūrio (fermentinio, čederio ar kokio kito)
250 - 300 ml. sultinio
žalumynų

Užvirti sultinį (arba vandenį su sultinio kubeliu, arba tiesiog vandenį), įdėti smulkintą svogūną ir porą ir pavirti kol suminkštės (maždaug 5 minutes). Tuomet sudėti lydytą sūrelį ir lėtai tirpinti vis pamaišant. Kaitinti kol sūris visiškai išsilydys. Tada eilė sutarkuotam kietesniam sūriui. Vėl viską kaitinti, kol sūris išsilydys. Pabaigoje užberti smulkintų žalumynų. Labai tinka su duonos skrebučiais.

Skanaus!

P.S. sriuba atrodo sūroka, todėl sultinyje gali net nebūti druskos. Arba lydyto sūrelio reikėtų dėti daugiau, o tarkuoto - mažiau.

Tobulas varškės apkepas

Varškės apkepas yra vienas mėgstamiausių patiekalų. Jau kartą buvau bandžiusi jį išsikepti pati, tačiau ne itin sėkmingai. Tačiau šiandien buvo gera diena - radau receptą, pagal kurį gaminant varškės apkepas gavosi tiesiog tobulas! Purus, minkštas ir ne per saldus. Receptą radau Neringos bloge.

Apkepo turėtų užtekti 6-8 žmonėms.

Reikia:

1 kg. varškės

4  kiaušinių

100 ml pieno

200 g. manų kruopų

200 g. cukraus

100 g. tirpinto sviesto arba margarino

Į varškę sudedame kiaušinio trynius, manų kruopas, supilame pieną bei pravėsusį tirpintą sviestą.

Atskirai iki standžių putų su cukrumi ir truputėliu druskos išplakame kiaušinių baltymus. Atsargiai įmaišome baltymus į varškės masę. Tada viską paliekame pastovėti vienai valandai.

Į kepimo formą įtiesiame kepimo popieriaus arba ištepame sviestu ir pabarstome džiūvėsėliais. Tada supilame paruoštą varškės masę.

Dedame į iki 190°C įkaitintą orkaitę. Kepame apie 40-60 minučių. (priklauso nuo orkaitės tipo)

Skanaus!

Grikių troškinys su vištiena

Grikiai dažniausiai būna kaip garnyras arba tampa koše. Aš pagalvojau, kad visai galima ką nors "rimtesnio" iš jų padaryti. Tai sumąsčiau troškinuką. Toks lengvas ir greitai paruošiamas. Puikiai tiks vakarienei arba pietums, kai nesinori labai apkrauti skrandžio.

1-2 porcijoms reikės:

1 pakelio grikių (100g.)

Maždaug 150 g. vištienos blauzdelių filė (pas mane buvo 3 tokie gabalėliai)

0,5 grybų sultinio kubelio (galima naudoti prieskonius + sojų padažą)

Vorčesterio padažo

Kreminio padažo su Modenos balzaminiu actu

Padruskintame vandenyje išverdame grikius. Vištieną supjaustome smulkiai, pakepame aliejuje. Tada į puodą dedame grikius (jei virėte pakelyje), sudedame vištieną, pusę sultinio kubelio ir įpilame maždaug pusę stiklinės vandens. Uždengiame dangtį ir troškiname ant mažos ugnies kokias 6-7 minutes. Gal net visą 10. Žodžiu tiek, kad nebūtų per daug skysčio. Nepamirštame kartais pamaišyti. Tada įpilame porą šaukštų padažo su Modenos actu (nieko labai mandro, yra "Iki" parduotuvėse. Toks juodas buteliukas, pats padažas irgi juodas) ir truputį vorčesterio padažo (1-2 a.š.), Viską sumaišome, dar pakaitiname ir viskas.

P.S. Labai tiktų pridėti grybų ar morkų, ir svogūnas nepamaišytų, tada bus nebe toks lengvutis, o rimtesnis ir sotesnis troškinys.

Skanaus!

Vištiena su saldžiai aštriu padažu ir daržovėmis

Taip taip, šiek tiek apleidau blogą, todėl pats laikas pravalyti dulkes.

Štai ir eksperimentinis vištienos receptas, o prieš tai - trumpa jo priešistorė.

Buvom Kaziuko mugėje, visko prisiragavom ir išsirinkom skanius Buga's čili padažus. (Daugiau apie juos galima rasti jų interneto svetainėje. Atrodo darau reklamą, bet iš tiesų neįsivaizduoju, kur to padažo daugiau rasti, nes jokioje parduotuvėje neteko matyti.) Tikrai skanus dalykas, tiesa, ne pats pigiausias - 120g. indelis kainavo apie 2 eurus. Turėjo įvairaus aštrumo padažų su visokiausiais priedais: su spanguolėmis, avietėmis, granatais, kelių rūšių adžikų, žodžiu, aštrumo mėgėjams nemažas pasirinkimas. Išsirinkom patį švelniausią - čili padažą su tropiniais vaisiais, kuris, beje, dar naujiena. Padažas padažu, bet reikėjo sugalvoti su kuo jį patiekti, nors ant indelio rašo, kad tinka praktiškai su viskuo. 

3-4 porcijoms reikės:

2 vištienos krūtinėlių filė (630g.)

1 indelio Buga's čili padažo su tropiniais vaisiais (tiktų ir koks nors panašus, jei šito nerastumėt)

1 jaunos cukinijos

2 vidutinio dydžio morkų

1 raudonos paprikos

1 šaukšto vusterio (vorčesterio) padažo

1-2 šaukštų sojos padažo

1 a. š. čili miltelių, 

kitokių mėgstamų prieskonių (aš dėjau "Panč masala" mišinį)

Vištienos krūtinėlę supjaustome gabalėliais. Užpilame sojos ir vusterio padažų, užberiame truputį čili miltelių, dar kokių nors prieskonių ir paliekame pasimarinuoti kol pasiruošime daržoves (10-15 min. nežinau kaip greitai sukatės :) ).

Papriką supjaustome smulkiau, cukiniją ir morkas stambiau. Į keptuvę įpilame truputį aliejaus, įkaitiname, dedame morkas. Kai truputį pakepa, dedame paprikas ir dar pakepame. Tada eilė pamarinuotai vištienai. Toliau kepame, galima uždėti dangtį. Galiausiai cukinijų eilė, nes jos paleidžia nemažai skysčio. Įdėjus cukinijas nereikėtų labai ilgai kepti, nes pateš. Pažaidžiam su dangčiu (uždedam, nuimam, pamaišom, uždedam, nuimam...) Kai matosi, kad iš cukinijų atsirado daugiau skysčio ir jos daugmaž iškepė (bet nevirto koše) dangtį nuimam, kad šiek tiek skysčio nugaruotų. Dedam čili padažą, jei trūkstą pabarstome druskos, ar pašlakstome dar vusterio padažo. Truputį pakaitiname, viską pamaišome ir viskas! 

Labiausiai tinka, turbūt, su virtais ryžiais. 

Skanaus!

Viva Italia!

Šiaip nelabai mėgstu Naujųjų metų, bet šiemet buvo smagu. Turbūt dėl to, kad gaminau maistą, kurio nebuvau gaminusi. Itališkas maistas, itališka muzika, žodžiu, visai nieko. Tai va, buvo visokių užkandžių mandrais pavadinimais, kuriuos ne visi galėjo ištarti ir keli labiau įprasti. Jei patys sugalvosit kada daryti itališko maisto vakarėlį, tai galit pasisemti idėjų.

Įvairūs sūriai su vynuogėmis - pats paprasčiausias užkandžių (ir net desertų) variantas.

Gaminau arancini (ryžių rutuliukai su mocarela), labai rekomenduoju - lengvai paruošiama ir skanu. 

Buvo įdarytų cukinijų

ir Parmos kumpio su melionu ir vynuogėmis.

Crostini - dar vienas paprastas užkandis. Paskrudintas prancūziškas batonas su rikotos sūriu ir saliamio griežinėliais.

O bruschetta, turbūt, daugiausiai variacijų turintis užkandis. Paskrudintas prancūziškas batonas ar itališka duonelė, pašlakstoma aliejumi, o tada įvairiausi įdarai. Pas mus buvo smulkintas pomidoras + mėlynas svogūnas + tarkuotas sūris + prieskoniai.

Tiesa, visokios Viduržemio jūros salotos ir jūros gėrybės taip pat tinka į kompaniją. O jei yra ir karštasis patiekalas, tai paprasčiausias patiekalas - makaronai: spagečiai, lazanija ar canelloni su įdaru.

Skanaus!