2018 m. balandžio 20 d., penktadienis

Sumuštiniai su tuno, varškės ir kaparėlių salotomis

Kartais, kai namie yra konservuoto tuno, nutinka taip, kad jo užsinori, bet viskas, ką sugalvoji, yra sumuštinis su tunu ir majonezu. Na, man taip dar nebuvo, bet kartą atvažiavus pas tėvus taip buvo broliui. Aišku, visas sumuštinių "tunas + majonezas" darymas baigėsi mandrais tuno sumuštiniais su varške ir kaparėliais, nes, na turėjau Pintereste paieškoti geresnių idėjų. :) Tai va, visa šeima ragavo ir visiems patiko,  po kelių dienų tokius sumuštinius su draugu pasidarėm, o dar po savaitės jau draugas pats gaminosi. Matyt tikrai neblogi. Tiesa, pirmą kartą naudojau paprastą varškę, o antrą kartą jau originaliai kaip rastame recepte - grūdėtą. Naudokit kokią norit - didelio skirtumo nėra, tik paprastos varškės įdėjus reikės trupučio druskos. Tikrai labai paprastas receptas, bet išbandyti verta.


Reikės:

1 didesnės konservuoto tuno skardinės (apie 150 g.)
Maždaug 150 g. grūdėtos varškės (be skysčio) arba paprastos rupesnės varškės
Apie 10 cm ilgio saliero stiebo
1 raudonojo svogūno
1-2 a. š. kaparėlių
1 a. š. citrinų sulčių
žiupsnis krapų
2-3 šaukštai majonezo
1 a.š. Dižono garstyčių
Druskos (jeigu varškė ne grūdėta)
Skrudintos baltos duonos

Į dubenį sudedame nusunktą tuną, varškę, labai smulkiai pjaustytą svogūną ir smulkintą salierą. Suberiame kaparėlius. Uždedame garstyčių ir majonezo, pašlakstome citrinų sulčių ir pabarstome smulkintų krapų. Viską gerai sumaišome ir dedame ant duonos skrebučių.

Skanaus!

2018 m. sausio 21 d., sekmadienis

Triušienos ir brokolių troškinys su perlinėmis kruopomis

Kai už lango tokia tikra žiema kaip dabar, norisi lėkti laukan ir slidinėti ar čiuožti nuo kalniuko. Jei esi ne tokia aktyvi persona, smagu leistis į ilgesnį pasivaikščiojimą užsukant palesinti ančių. O prisičiuožinėjus ar prisivaikščiojus taip smagu grįžti į šiltus namus. O kas žiemą labiausiai šildo? Šiltos kojinės, megztiniai ir pledai neblogai padeda. Bet geriausiai šildo skanus ir šiltas maistas - pavyzdžiui, troškiniai ir sriubos. Troškiniai yra tikras jaukumo ir gėrio šaltinis - suvalgei, o tada jau gali sėdėti smagiai su pledu ir mėgautis desertu skaitant knygą ar žiūrint mėgstamą filmą. Troškiniai dar gerai tuo, kad nelabai juos sugadinsi - sudėjai mėgstamas daržoves, jei norisi - mėsos, uždengei ir palikai ramiai troškintis. Paskui pagardinai prieskoniais ir va, prašom. Trumpiau tariant mažai terliojimosi, na tik pradžioje šiek tiek reikia, kol susipjaustai viską. Bet rezultatas tikrai nenuvilia - ir šilta ir jauku. 

Prieš keletą dienų užsimaniau perlinių kruopų. Man jos atrodo nepelnytai nuvertintos. Kruopos tikrai skanios ir sočios, tereikia tik skaniai paruošti, ne vien košę ar pienišką sriubą su jomis virti. Šios kruopos man labai tinka troškinyje, kuris šį kartą buvo su triušiena ir brokoliais. Jeigu ir jums su perlinėmis krupomis pakeliui, galite išbandyti šį receptą.


Reikės:

250 g. triušienos (naudojau "Lapino puota" triušiena troškinimui)
100 g. perlinių kruopų,
1 didelės morkos (arba 2 vidutinių),
1 vidutinio svogūno,
1 didelis brokolio (arba kelių mažesnių),
1 v. š. miltų,
1-2 a. š. druskos,
1 a. š. čiobrelių,
1-1,5 a. š. rozmarino,
truputis juodųjų pipirų.

Gaminimo laikas: 35 - 40 min. Maždaug 3-4 porcijos.

Užkaičiame perlines kruopas, nes šios verda apie 30-40 min. Kol verda, vidutiniais kubeliais supjaustome nuskustą morką, susmulkiname nuluptą svogūną ir nuplautą brokolį. Pasmulkiname triušieną, apvoliojame miltuose ir gerai apkepame į keptuvę prieš tai įpylę aliejaus. Apkeptą mėsą dedame į didelį puodą ir į keptuvę beriame svogūną, o šiam pageltus - morką. Puodą su triušiena užkaičiame ir įpilame vandens, kad vos apsemtų gabalėlius (maždaug 0,5 ar 2/3 stiklinės). Tada į puodą keliauja apkeptos morkos su svogūnais, nepamirštame pamaišyti. Uždengiame dangtį ir ant silpnos ugnies patroškiname maždaug 10 minučių. Tuomet eilė brokoliams, vėl pamaišom, ir, jeigu reikia, įpilame vandens (geriau karšto virinto). Svarbu, kad skysčio nebūtų per daug - t.y. neplauktų viskas kaip sriuboje, bet ir prie puodo dugno neprikibtų. Aš gaminimo metu sunaudojau maždaug 2 stiklines vandens. Sudėjus brokolius uždengtą puodą troškiname dar apie 15 -20 min. ant silpnos ugnies. Nepamirštam verdamų perlinių kruopų. Jeigu virimo laikas praėjo - išjungiam ir nupilame vandenį. Pervirti nereikia, nes kruopos dar sugers skysčio iš troškinio. Galiausiai į troškinį beriame druską ir prieskonius, sudedame išvirtas perlines kruopas, viską gerai pamaišome ir leidžiame dar kokias 5 minutes pasitroškinti. Daugiau nereikia, nes daržovės į košę pavirs.

Skanaus!

2018 m. sausio 14 d., sekmadienis

Trinta žiedinio kopūsto sriuba

Būna tokių akimirkų, kai užsimanai kokio nors patiekalo ir jis iš galvos niekaip neišeina. Man panašiai buvo su sriuba - visą savaitę labai norėjau ir galvojau, kokią čia pasidarius. Kovą laimėjo trintos sriubos, o tiksliau - žiedinio kopūsto sriuba. Norėjau tokios švelnios, sočios ir šildančios, todėl be mėsos apsieiti nepavyko. Tačiau jei su mėsa jums nepakeliui, sriubos skonis tikrai nenukentės.

Trintos sriubos dar gerai tuo, kad nereikia daug terliotis ir visko smulkinti, ypač, jeigu sriuba bus vakarienei. Grįžai po darbo namo, sumetei į puodą daržoves, ir kol apsitvarkai ar persirengi, belieka sutrinti viską ir vakarienė paruošta.



Reikės:

Apie 1- 1,5 l vandens,
200 g. kiaulienos,
1 vidutinio žiedinio kopūsto,
1 vidutinės morkos,
kelių bulvių,
sultinio kubelio,
lauro lapelių,
druskos,
pipirų,
trupučio grietinėlės,
šviežių krapų ir petražolių (nebūtinai).

Ne itin smulkiais gabalėliais supjaustome kiaulieną, dedame ją į puodą ir užverdame. Jeigu reikia, nugriebiame putas. Žiedinį kopūstą pasmulkiname, sudedame į tą patį puodą ir apverdame maždaug 8 -10 minučių. Paskui išgriebiame ir sudedame į atskirą indą. (Norint dar mažiau prie puodo stypsoti, galima šį žingsnį atlikti pabaigoje - t.y. kopūstą sudėti patį paskutinį). Tada į puodą keliauja kitos stambiau pjaustytos daržovės ir viskas verda apie 25 min. Praėjus maždaug pusei virimo laiko sudedame prieskonius ir sultinio kubelį. Tada į puodą sudedame apvirtą žiedinį kopūstą, jei įmanoma, išgraibome lauro lapus,  ugnį išjungiame ir viską gerai sutriname rankiniu maisto smulkintuvu, liaudiškai "blenderiu" vadinamu. Jeigu sriuba per tiršta, betrinant galima įpilti po truputį karšto virinto vandens ar sultinio. Sutrynus įpilame grietinėlės, viską permaišome ir tiekiame.

Skanaus!

2017 m. rugpjūčio 11 d., penktadienis

Citrinų limonadas

Kas vasaros dieną gali būti geriau nei gaivus limonadas? (atostogos, šašlykai ir maudynės nesiskaito) Naminis limonadas! Varvinat seilę į kavinių ar restoranų siūlomą nepigų naminį limonadą? Beveik visur, kur ėjom pavalgyti, jeigu meniu būdavo naminio limonado, ir mes būtinai pasiimdavome jo paragauti. Negali nieko sakyti - skanus jis. Taip pradėjau regzti planus pasidaryti limonado namie, nes negali būti sudėtinga. Panaršiau pinterest, šiaip bloguose, ir matau, kad ten tik keli ingredientai. Tai pirmyn bandyti!


0,75 l limonado (3-4 stiklinėms) reikės:

1 citrinos
2-3 didelių šaukštų medaus
0,75 l šalto vandens (aš naudojau 0,5 l paprasto ir  0,25 l silpnai gazuoto "Neptūno" mineralinio)

Citriną gerai nuplauname, išspaudžiame sultis į ąsotį. Jeigu patinka, sudedame su visu minkštimu. Medų dedame į dubenėlį ir pašildome trumpai mikrobangėje arba karšto vandens vonelėje, kad būtų skystas. Supilame į citrinų sultis, pilame truputį vandens ir gerai išmaišome, kad medus ištirptų. Pilame likusį vandenį. Galima įdėti citrinos griežinėlių, bet nepatariu ilgai laikyti, nes nuo žievelės jausis kartumas. 

Skanaus!

P.S. Jeigu mėgstate stipriai gazuotą limonadą, pilkite vien gazuotą mineralinį ar stalo vandenį. Mums dabartinės proporcijos buvo kaip tik.

2017 m. rugpjūčio 7 d., pirmadienis

Salotos su tunu

Vasara - pats salotų metas. Dažniausiai gaminu salotas vien iš daržovių, tačiau visada labai norėjau išbandyti kažką įdomesnio. Tai štai - salotos su tunu. Jos ir sočios, ir daržovių daug ir labai skanios. Valgėme pasimėgaudami. :)



2 porcijoms reikės:

apie 150 g. įvairių salotų lapų
6-8 vyšninių pomidorų arba 1 įprasto dydžio
1/4 ilgavaisio agurko
1 kietai virto kiaušinio
1 skardinės (125g.) tuno aliejuje
2-3 a.š.kaparėlių

Užpilui:
1 a.š. garstyčių
2-3 a.š. citrinos sulčių
2 a.š. alyvuogių aliejaus
truputis pipirų
žiupsnelis druskos
0,5 a.š. cukraus

Salotų lapus suplėšome, pomidorus supjaustome stambiai (jei vyšniniai - užteks per pusę), agurką stambesniais šiaudeliais. Dedame viską į dubenį, ant viršaus - konservuoto tuno (aliejaus geriau nepilti) ir pjaustytą virtą kiaušinį. Kaparėlių galite ir nedėti, jeigu nemėgstate. Užpilui skirtus produktus gerai sumaišome atskirame indelyje, užpilame ant daržovių su tunu, permaišome ir dedamės į lėkštes / dubenėlius ar kabinam tiesiai. :)

Skanaus!

2017 m. liepos 12 d., trečiadienis

Tagliatelle makaronai su vištiena ir pievagrybiais

Aš labai mėgstu makaronų patiekalus, todėl dažnai juos gaminu ir kas kartą bandau naujus receptus. Dažniausiai remiuosi tuo metu turimais produktais, bet kartais receptai būna planuoti iš anksto. Pačią pirmą atostogų dieną leidau sau pasimėgauti ir pasidariau tagliatelle su vištiena. Sakysit, koks čia mėgavimasis, bet dažniausiai pietums darbe tenka valgyti pašildytus makaronus, o šviežiai pagaminti lieka tik vakarienėms ar savaitgaliui. Va ir šventė sau.



2 porcijoms reikės:

150 g. tagliatelle makaronų,
100-150 g. vištienos filė,
4 vidutinių pievagrybių,
150-200 g. grietinėlės (10%),
70 g. fermentinio sūrio,
druskos,
pipirų,
šviežių bazilikų.

Užkaičiame vandenį makaronams, į jį beriame žiupsnį druskos. Kol vanduo ruošiasi virti, supjaustome vištienos filė nedideliais gabalėliais. Nuvalome pievagrybius, juos taip pat supjaustome, bet ne smulkiai. Į keptuvę pilame truputį aliejaus, dedame vištieną. Vanduo jau užviręs, todėl dedame ten makaronus ir leidžiame virti - minute mažiau nei nurodyta ant pakuotės. Ant apkepusios vištienos dedame pievagrybius, kai šie apkepa, pilame grietinėlę. Dar pora minučių ir į keptuvę su padažu keliauja tarkuotas fermentinis sūris, druska ir pipirai. Palaukiame kol sūris išsilydys, gerai pamaišome. Makaronus nukošiame (arba išgriebiame specialiu šaukštu), kelis šaukštus vandens,
kuriame virė makarona, galime įpilti į padažą. Suverčiame makaronus, viską gerai permaišome, kad apliptų padažu. Išjungus ugnį galima pabarstyti smulkintu baziliku.

Skanaus!


2017 m. kovo 7 d., antradienis

Įdarytos paprikos

Įdarytos paprikos man visada atrodė "kažkas tokio", todėl labai seniai norėjau jas pagaminti. Atrodo, nori - ir gamini, bet tai šiltnamyje paprikos neužderėdavo gausiai, tai užderėdavo, bet forma netinkama, žodžiu, kokių tik nori priežasčių. Na, galiausiai pasiryžau - kam čia laukti dar vieno derliaus, nusipirkau paprikų parduotuvėje ir va, prašom. O receptas, pasirodo, toks nesudėtingas, kad bet kuris sugebėtų. Ir dar, puikiai tinka, kai prisivirėt per daug ryžių ir nebėra minčių, kur dar juos sukišti, kad išmesti nereikėtų. Kiškit į paprikas. :)


Reikės (kaip matote, 3 porcijoms):

1 pakelio virtų ryžių,
3 vidutinių paprikų,
1 svogūno,
500 g. maltos kiaulienos,
1,5 a. š. pomidorų pastos,
druskos,
pipirų,
maltos paprikos miltelių,
ciberžolės (nebūtinai),
kelių riekelių fermentinio sūrio.

Į keptuvę pilame truputį aliejaus, dedame smulkintą svogūną ir truputį apkepame. Tada eilė smulkintai kiaulienai. Kai viskas apkepa, į dubenį ar į tą pačią keptuvę (kad mažiau būtų indų plauti) beriame išvirtus ryžius, suberiame prieskonius, druską, dedame pomidorų pastos ir viską gerai sumaišome. Paprikas nuplauname, nupjauname viršų ir išimame sėklas. Į vidų prikemšame ryžių masę. Dedame paprikas į kepimo indą - geriau aukštesnėm sienelėm. Į indą su paprikomis įpilame truputį vandens - maždaug per 2 pirštus. Indą uždengiame folija ir kišam į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepame apie 30 minučių. Tada nuimame foliją, uždedame ant kiekvieno paprikos "indelio" po riekelę sūrio ir dar keliom minutėms kišame į orkaitę, kad sūris išsilydytų. Kai išsilydo - traukiam lauk ir keliaujam valgyti.

Skanaus!

2017 m. vasario 26 d., sekmadienis

Paelja su triušiena

Paelja (isp. paella) - vienas iš tradicinių ispaniškų valgių. Ją atradau gana seniai - turbūt buvo vienas iš mano pirmųjų ne tokių įprastų valgių. Ir dar gamintų savarankiškai. Tačiau šį kartą atėjo eilė jo variacijoms, nes prisižiūrėjau VMG laidų. :) Manoji - ne taip nutolusi nuo tradicinio varianto, bet ne mažiau skani. Taigi - paelja su triušiena.



3-4 porcijoms reikės:

250 g. triušienos.
250 g, ilgagrūdžių ryžių,
1 svogūno,
100 g. šaldytų žirnelių,
1 saujos jaunų žirnių ankščių,
300-400 ml jautienos arba vištienos sultinio (gali būti iš kubelių)
1 a.š. maltos saldžiosios paprikos,
0,5 a.š. ciberžolės
aliejaus/sviesto kepimui

Triušieną supjaustome nedideliais gabalėliais. Svogūną - smulkiai. Į keptuvę pilame aliejaus (aš naudoju rapsų), dedame truputį sviesto. Kai įkaista, dedame smulkintą svogūną, truputį apkepinus dedame triušieną. Kai pakepa tiek, kad nematyti žalios mėsos plotelių, beriame ryžius ir viską gerai sumaišome. Tuomet pilame sultinį. Norint šiek tiek mandriau dalį sultinio galima pakeisti baltuoju vynu. Kai viskas ima kunkuliuoti, sumažiname ugnį, beriame žirnelius ir nuplautas žirnių ankštis, viską gerai pamaišome ir uždengiame dangčiu. Viskas troškinasi apie 15 min - t.y. kol išbrinks ryžiai. Prieš pabaigą suberiame paprikos miltelius ir ciberžolę bei gerai permaišome, kad viskas pasidengtų gražia gelsva spalva. Prieš valgant galima truputį pašlakstyti citrinų sultimis.

Skanaus!

2016 m. gruodžio 4 d., sekmadienis

Perlinių kruopų ir baklažanų troškinys

Kai lauke jau gerokai šalta, labai tinka troškiniai - ir maistinga ir sušildo. Šį kartą troškinys su perlinėmis kruopomis, todėl tikrai labai sotus. O dėl prieskonių -  ganėtinai pikantiškas.


Gaminimo trukmė ~35-40 min. Sudėtingumas: vidutinis.

Maždaug 4-5 porcijoms reikės:

300 g. kiaulienos sprandinės
2 morkų
1 svogūno
1 baklažano
2 pakelių virtų perlinių kruopų (200g. nevirtų)
1 skardinės konservuotų pomidorų
0,5 a.š. raudonųjų pipirų (arba čili)
1 a.š. kumino
druskos
pipirų
saldžiosios paprikos miltelių

Kiaulieną supjaustome gabalėliais. Į didelį puodą, kuriame ruošime troškinį, pilame maždaug porą stiklinių vandens. Į vandenį dedame smulkintą kiaulieną ir ant vidutinės ugnies, neuždengę dangčio, kaitiname, kol ims virti vanduo. Jei atsiranda putų, reiktų nugriebti. Kol viskas kaista supjaustome gabalėliais nuskustą baklažaną ir dedame į keptuvę su įkaitintu aliejumi. Pakepame kokias 3-4 minutes ir sudedame atskirai. Tada eilė smulkintam svogūnui, paskui ir griežinėliais pjaustytoms morkoms. Kai apkepa, dedame į puodą su mėsa. Pamaišome. Kai viskas vėl užverda, po kokių 5 minučių dedame baklažanus ir patroškiname dar apie 5-7 minutes. Skysčio neturėtų būti daug. Jei per daug - patroškiname ant didesnės ugnies nuėmus dangtį. Tada metas perlinėms kruopoms. Jas reikėtų išvirti iš anksto, nes verda gerą pusvalandį. Sudedame prieskonius ir druską, sumaišome. Galiausiai dedame konservuotus pomidorus. Permaišome viską, paragaujame, gal druskos trūksta, ar norisi aštriau. Dar kelios minutės ir baigta.

Skanaus!

2016 m. lapkričio 19 d., šeštadienis

Avokado skrebutis su kiaušiniu ir sūriu

Daugelis itin mėgsta avokadą. Paskutiniu metu ir aš bandau jį pamėgti. Žinau, kad naudingas vaisius, bet skonis man anksčiau atrodė kaip muilo. Dabar lavinu skonio receptorius, todėl bandau visokias variacijas su jais. Sumuštiniams labiausiai tinka gerai prinokę avokadai, nes patogu minkštimą sutrinti. O štai salotoms labiau tinka pusiau prinokę - t.y. kietesni, nes bus patogiau supjaustyti. Bet kaip išsirinkti tinkamą? Štai keli patarimai rasti gerai prinokusį avokadą:

  • tamsiai žalios spalvos (ryškiai žali - neprinokę)
  • nuėmus "uodegėlę" - žalsvos spalvos (jeigu rusva- avokadas pernokęs)
  • lengvai pasispaudžia žievelė, bet nesusigrūda

Aišku, dažniausiai nemaigysi visų avokadų parduotuvėje, kad rastum tinkamą, tai jokia bėda nusipirkti ne visai prinokusį. Namie, kambario temperatūroje, turėtų sunokti per 2-4 dienas. Tik reikia stebėti, kad nepernoktų. Jeigu reikia sunokinti greitai - pravartu laikyti šalia bananų. Laikant šaldytuve avokadai nenoks.

O jau kai išsirinkot tinkamus, dėkit tuos avokadus, kur tik sugalvojat, o aš kol kas dalinuosi paprastučiu sumuštinių receptu. Be to, labai skanių sumuštinių. :)


2 sumuštiniams reikia:

Avokado
2 riekelių forminės duonos
Fermentinio sūrio
Druskos
Pipirų
Citrinos sulčių
Raudonėlio

Įjungiame orkaitę, kad įkaistų. Užteks kokių 175 laipsnių karščio.

Avokadą perpjauname, išimame kaulą (kiauliuku jo nepavadinsi). Šaukšteliu išskobiam minkštimą ir sudedame į dubenėlį. Šakute ar šaukšteliu sutriname (turėtų būti gerai prinokęs), įberiame druskos ir pašlakstome citrinų sultimis ( reikia vos kelių lašelių).

Į skardą dedame duonos riekutes ir trumpam kišam į orkaitę, kad truputį paskrustų.

Keptuvėje iškepam kiaušinius. Aš kepiau, kad trynys dar būtų skystas. Pagardinam druska ir pipirais.

Išimame iš orkaitės duoną. Ant riekučių dedam sutrintą avokadą, po kiaušinį ir ant viršaus po riekelę fermentinio sūrio. Pabarstome raudonėliais.

Dedame sumuštinius į orkaitę, kad sūris išsilydytų - kokioms 3 minutėms.

Skanaus!


2016 m. spalio 19 d., trečiadienis

Moliūgo ir bulvių virtinukai

Vėl ruduo. Tas metas, kai iš daržų visi parsitempia vežimus daržovių. Na taip, dabar jau ne vežimus, o pilnas automobilių bagažines. :) Moliūgas - viena iš tų daržovių, kurias tėvai krauna kitame mieste gyvenantiems vaikams, tetos - dukterėčioms ir sūnėnams, o močiutės - anūkams. O kur dar gerosios kaimynės "Paimk, vaikeli, užaugo pas mus baisiai daug, nėra kur dėti". Bet vis dėlto, gera daržovė tas moliūgas, nors aš dar nedaug kur jį naudoju, bet horizontai plečiasi.

Šį kartą dariau virtinukus iš moliūgo ir bulvių.  Kiek skaičiau, yra italieškieji gnocchi (lt. njoki), tik jie iš kočiotos tešlos ir mažučiai. O manieji labiau lietuviški, išskyrus jų spalvą, ir labai švelnūs, lyg šilkiniai.


Tešlai reikia:

300g. išvalyto ir nulupto moliūgo
300g. bulvių
1 kiaušinio
2 v. š. krakmolo
miltų
druskos
pipirų

Visų pirma, dėl kiekių: tikrai negaliu pasakyti kiek porcijų virtinukų išeis. Aš visos tešlos virtinukais nepaverčiau, o didžiąją dalį sušaldžiau. Iš aukščiau minimo kiekio turėtų išeiti apie 5-6 sočias porcijas.

Moliūgą sumetame į puodą su bulvėmis ir išverdame. Išvirtus nusunkiame, sugrūdame į košę ir paliekame atvėsti. Atvėsinti būtina. Į atšalusią masę kulame kiaušinį, beriame žiupsnį druskos, pipirų, dedame krakmolą ir sumaišome. Tada prasideda žaidimas miltais. Tikslaus kiekio, deja, nėra. Na, bent jau aš nepamatavau. 3-4 stiklines tikrai sudėjau. Svarbiausia maišyti ir tikrinti, ar labai limpa prie rankų. Aš pasiekiau tokią stadiją, kai prie rankų dar šiek tiek lipo, tačiau miltuotomis rankomis suvolioti rutuliukus ėjo. Galima dėti ir daugiau miltų, kol visai nebelips prie rankų, ar bus kočiojama tešla, bet tuomet gali būti kietesni virtinukai.

Kai išsiminkome norimo lipnumo tešlą, rankomis suvoliojame virtinukus. Dydį rinkitės patys, vis tiek išvirs. Tik gal cepelinų dydžio nesiūlyčiau.

Padruskintame vandenyje virti apie 5-10 min.

Galima valgyti su grietine, su sviestu. Galima ir kažką mandriau sugalvoti - pvz. užberti tarkuoto sūrio ir pan.

Skanaus!

2016 m. gegužės 20 d., penktadienis

Krabų lazdelių ir kuskuso mišrainė

Kuskusas yra labai geras dalykas. Aš labai mėgstu tą smulkesnį, net be priedų galėčiau valgyti, o štai perlinis - kita kalba. Labiau tinka visokioms salotoms, nei garnyrui, bet čia kaip kam.

Žodžiu, užsimaniau, kažką pasigaminti iš krabų lazdelių, bet visi svarstymai baigėsi mišraine. Tačiau nenorėjau tos tradicinės ryžių ir krabų lazdelių mišrainės, todėl "pripaišiau" kuskusą. Tai jeigu kas norint kažką toje tradicinėje mišrainėje pakeisti - prašom, čia jums variantas.



Reikia:

Apie 100g perlinio kuskuso
2 agurkų
150 g. krabų lazdelių
1 virto kiaušinio
druskos
pipirų
majonezo
"Cezario" salotų padažo
krapų

Pirma pasiruošiam kuskusą, nes išviręs turi atvėsti. Į puodą beriam kuskusą, užpilam dvigubai vandens ir užkaičiam. Ant pakuotės rašo virti 15-20 min, bet tikrai tiek nereikia. Iš kelių bandymų supratau, kad užtenka kokių 5 min ir galima palikti karštame vandenyje brinkti dar kelias minutes. Bet truputį pavirti reikėtų, ne taip kaip smulkųjį kuskusą. Išvirus nukošiame ir paliekame atvėsti.

Agurką supjaustom smulkiai, krabų lazdeles irgi panašiais gabalėliais, nulupam ir supjaustom kiaušinį ir dedam į dubenį. Kitaip tariant, viskas turėtų būti panašaus dydžio (lyginant su kuskusu).

Suberiam atvėsusį kuskusą, smulkintus krapus. Beriam druskos ir pipirų pagal skonį. Galiausiai uždedam majonezo ir "Cezario" salotų padažo (toks majonezinis, turi česnakų poskonį, bet jei neturit ar nemėgstat - bala jo nematė).

Viską sumaišom ir valgom.

Skanaus!

2016 m. balandžio 24 d., sekmadienis

Švelnus daržovių ir avinžirnių troškinys

Kai toks pavasaris už lango, kad oras keičiasi kas pusvalandį, o kai kurie pusvalandžiai atneša tikrai šaltą orą, ima norėtis kokio nors jaukaus ir šildančio maisto. Tokiam atvejui labiausiai tinka troškiniai. Ir šiaip, universalus dalykas tie troškiniai: turėjai daržovių - sudėjai, mėsos buvo - irgi įmetei, o rezultatas vis tiek nenuvilia.

Šį kartą buvo panašiai. Traukiau iš šaldiklio užsilikusias daržoves, o rezultatas ne tik kad nenuvylė, bet dar ir labai pradžiugino. Dažniausiai troškinyje būna daržovės (ir mėsa, jeigu su ja gaminama) ir skystimas, arba toks pusiau padažas, jei miltų pridedama. O šis troškinys išėjo įdomios ir labai švelnios tekstūros, toks vientisas, kad nė miltų nereikėjo. Visą stebuklą padarė moliūgas, kuris taip susitroškino, kad atskirų gabalėlių nebeliko.



Gaminimo trukmė: 35min. (jei daržovės šviežios, laikas atitinkamai ilgesnis)

2-3 porcijoms reikės:

200-250 g kiaulienos, skirtos guliašui
1 vidutinis svogūnas
200 g moliūgo minkštimo
150-200 g žirnelių ir morkų mišinio (jei ne šaldyti, tiks 1-2 morkos ir 100 g žirnelių)
100 g. šparaginių pupelių
200-250 g virtų avinžirnių (patogiausia iš skardinės)
apie 100 ml grietinėlės
200 ml vandens
1 a. š. su kaupu malto kumino
1 a.š. su kaupu muskato
druskos
mėsos sultinio kubelis

Pirmiausia kubeliais supjaustome mėsą, pakepiname su smulkintu svogūnu. Į puodą įpilame vandenį, kai užverda, sudedame pakeptą mėsą su svogūnu, dedame kubeliais pjaustytą moliūgą. Po kokių 5-7 min. dedame likusias daržoves - šparagines pupeles, morkas ir žirnelius. (jei daržovės šviežios, pjaustyti smulkiau ir galima dėti iš karto su mėsa). Kai vėl užverda visa masė, sudedame avinžirnius, prieskonius ir dar 10 min. paliekame troškintis ant nedidelės ugnies. Paskui supilame grietinėlę, viską permaišome ir baigta.

Skanaus!

2016 m. kovo 21 d., pirmadienis

Azijietiško stiliaus vištiena su daržovėmis ir ryžių makaronais

Jei nueinu į kokią vietą pavalgyti, visada užsisakau tokį patiekalą, kurio šiaip namie nepasigaminčiau. O tuomet namie bandau kažką panašaus pasidaryti pati. Sakyčiau visai neblogas būdas idėjoms pasisemti - panašiai kaip praeiti pro prekybos centro kulinarijos skyrių, tik prabangiau (nes, juk pavalgai tai skaniai). Panašiai buvo ir su azijietiškais patiekalais. Nebuvau valgiusi nei rimto kiniško nei japoniško maisto (šiam dar ateis eilė), bet po pirmų rimtų ragavimų, užsimaniau kažką tokio pasidaryti namie pati. Ir štai, keli youtube maisto dienoraščių video, šiek tiek įprastinių adaptacijų ir lėkštė jau pilna skanaus maisto. 



Labai sočioms 3 ar įprastoms 4 porcijoms reikės:

300-450 g. vištienos filė 
1 raudonojo svogūno
pusės mažo kopūsto arba 1/4 vidutinio
1 paprikos
1-2 vidutinių morkų
apie 100 g. šaldytų šparaginių pupelių
100g ryžių makaronų
2 a. š. austrių padažo
2-3 v. š. sojų padažo

Pirmiausia pasiruošiame daržoves - ką nulupti, ką nuskusti, ką nuplauti. Tada supjaustyti stambiai, ir nebūtinai taisyklingai: morkas šiaudeliais, svogūną pusžiedžiais, papriką juostelėmis, o kopūstą - o kopūstą kaip patinka. Šparaginių pupelių pjaustyti nereikia, jos supjaustytos ir dar tūno šaldytuvo kameroje. Tuomet nemažomis juostelėmis (arba mažomis, pagal poreikį) supjaustome vištieną. Dabar į įkaitintą keptuvę įpilame šlakelį aliejaus, sudedame vištieną ir pakepame. Tada pailiui dedame daržoves - svogūną, morkas, paprikas, kai šios suminkštėja - kopūstą ir šparagines pupeles. Viską gerai pamaišom, tegu šyla ir troškinasi. Aišku, galima visas daržoves suversti iškart, bet vienos bus kietesnės, o kitos minkštesnės. Užpilame sojų ir austrių padažus. Austrių padažo galima ir nenaudoti, bet jei jau azijietiško stiliaus patiekalas, tai čia kaip tik.

Kol viskas troškinasi, paruošiame ryžių makaronus: į dubenėlį dedame makaronus (svarbu nesulaužyti) ir užpilame verdančiu vandeniu, kad viską apsemtų. Paliekame kokioms 5 minutėms (galima tiesiog paragauti, ar jau pakankamai minkšti), tada nusunkiame ir perliejame šaltu vandeniu. 

Kai daržovės pasitroškino (bet neištižo ir į košę nepavirto) sudedame nusunktus ryžių makaronus, viską gerai permaišome, kad padažu pasidengtų ir keliaujam valgyti. 

P.s. jeigu turite wok keptuvę, siūlau gaminti joje. Aš tokios neturiu, bet paprastoje irgi puikiai gavosi.
p.p.s daržoves galima dėti pagal skonį - vienų nedėti, kitų pridėti, pvz. žirnių su ankštimis, visokių daigintų sėklų ar kokių bambukų ūglių, nežinau, sugalvokit patys. :)

Skanaus!



2015 m. lapkričio 20 d., penktadienis

Bulvių ir varškės spurgos

Užsimaniau kažko įdomesnio iš bulvių, nes paskutiniu metu nelabai iš jų kažką gaminu. Ir ką, akį patraukė šitų spurgų receptas. Nelabai sudėtingas, šiek tiek pasiterlioti reikia, bet šiaip nieko sunkaus. Man išėjo apie 20 nemažų spurgų, iš kurių drąsiai privalgys 3-4 žmonės.


Reikės:

6-8 vidutinių bulvių
200 g. varškės (geriau vientisos, arba permalti reikėtų)
2 kiaušinių
1-2 a. š. kepimo miltelių
2-3 v. š. krakmolo
malto muskato
druskos
pipirų
aliejaus kepimui
džiūvėsėlių

Išvirtas bulves (galima su lupenomis, galima be) gerai sugrūdam ar sumalam (jei yra mėsmalė). Įkulame 1 (taip taip, tik vieną) kiaušinį sudedame varškę, krakmolą, kepimo miltelius, įberiam druskos, muskatų, pipirų ir viską gerai suminkom. Į viena lėkštę ar dubenėlį suberiame džiūvėsėlius, kitame išplakame likusį kiaušinį (teisingai, jis niekur nedingo). Gruzdintuvėje ar prikaistuvyje įkaitinam aliejų. Iš bulvių ir varškės masės padarom rutuliukus, pamerkiam į kiaušinio plakinį, tada apvoliojame džiūvėsėliuose ir merkiam į karštą aliejų. Verdam kol gražiai apskrunda. Iškepusias geriausia dėti ant popierinės servetėlės ar popierinio rankšluosčio, kad sugertų riebalų perteklių. Puikiai tinka tiek su paprasta grietine, tiek su kitokiais padažais - baltu, su spirgučiais, jogurto - pesto ir pan.


Skanaus!

2015 m. lapkričio 17 d., antradienis

Paprastas obuolių pyragas

Kodėl kai iškepi bet kokį pyragą, dažniausiai girdimas klausimas būna "Kokia proga?". Pyragams progos nereikia. Užsimanei - išsikepei. Ir viskas. Pyrago rūšiai įtaką gali daryti nebent sezoniškumas - su varške tinka visus metus, su uogomis norisi vasarą, o rudenį pats tas obuolių metas, tai greičiausiai  ir pyragas su obuoliais puikuosis ant stalo. Kažkokio firminio obuolių pyrago recepto nelabai turiu. Namie šventėms visada kepdavom mielinį, bet tik šventėms (Kalėdoms ar Velykoms). O daugiau - bandymai, bandymai, bandymai. Šį kartą kepiau tokį, kur daug darbo nereikia: tešlą išplakei, sumaišei su obuoliais, į skardą supylei ir iškepei. O išėjo toks geras, kad tikrai dažniau kepsiu obuolių turėdama, nes buvo labai purus ir minkštas.



Vidutinei skardai pyrago reikės:

5 obuolių (Daugmaž. Priklauso nuo dydžio. Jei bus daugiau, nieko nepagadins)
5 kiaušinių
1 stiklinės (200 g.) cukraus
0,5 stiklinės (100g) aliejaus (ne sviesto ar margarino, nes bus kietesnis)
2 stiklinių (400 g.) miltų
2 a. š. kepimo miltelių
cinamono

Obuolius smulkiai supjaustom, apibarstom cinamonu ir pamaišom. Dubenyje išplakam kiaušinius su cukrumi, pilame aliejų, tada persijotus miltus su sumaišytais kepimo milteliais. Geriausia maišyti mikseriu, nes tešla tiršta, bet jei rankos ir šluotelė tvirti - apsieisit ir be mikserio. Į tešlą įmaišom obuolius. Pilam į kepimo popieriumi išklotą skardą. Skardą dedam į 200-220 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepam apie 25-30 min. Paskui atvėsiname.



Skanaus!


2015 m. lapkričio 15 d., sekmadienis

Lazanija su varške ir špinatais

Gera parvažiuoti pas mamą. Ne ką blogiau išvažiuojant prisirinkti gėrybių iš daržo. Nors jau lapkritis, parsivežiau labai daug špinatų, tiesa, jau ne iš savo daržo, bet iš dosnios kaimynės. Špinatus dažniausiai dėdavau į fritatą, bet šį kartą jų labai daug, tai nusprendžiau kažkur kitur juos panaudoti. Tai štai, išėjo vegetariška lazanija.


4 sočioms porcijoms reikės:

Lazanijos lakštų
500 g. varškės (kuo labiau pertrinta, tuo geriau)
2-3 didelių saujų švarių špinatų 
1 svogūno
100 ml grietinėlės (užteks 12%)
100-150 g. fermentinio sūrio
druskos 
pipirų
kitokių prieskonių (muskato, įvairių žolelių)

Padažui:
miltų
pieno
druskos
pipirų
muskato

Smulkiai supjaustytą svogūną pakepame keptuvėje, dedame pasmulkintus špinatus (aš juos tiesiog suplėšau), truputį pakepame, supilame grietinėlę ir kelias minutes patroškiname. Į dubenėlį dedam varškę, špinatus su svogūnais ir prieskonius. Viską gerai sumaišom.

Atskirame prikaistuvyje darom paprastą baltą padažą. Kupiną šaukštą miltų truputį pakepame ir supilame pieną. Pradžioj geriau pilti nedaug pieno, jei bus per tiršta visada galima praskiesti. Geriausia maišyti šluotele, kad neliktų gumuliukų. Ir nepamirštam prieskonių.

Dabar beliko susluoksniuoti. Į skardą įklojam kepimo popieriaus. Dedam lazanijos lakštus (į mano skardelę tilpo 2,5-3 lakštai), dedam varškės sluoksnį, tada dalį balto padažo, ir vėl viską kartojam, Viršutinis sluoksnis turi būti lazanijos lakštas su baltu padažu. Padažo viršui geriau negailėti, gražiai aptepti, kad visur kliūtų, nes kitaip bus kieta.

Dedam kepti į maždaug 180 laipsnių karštumo orkaitę. Kepa apie 20-25 min. po pusės laiko reikėtų viršų apibarstyti tarkuotu sūriu. Arba galima iš karto jį užbarstyti. Kai iškeps, paliekam kokioms 10 minučių, kad padažas susigertų, o tuo pačiu lazanija pravės iki optimalios valgymui temperatūros.

Skanaus!

2015 m. lapkričio 10 d., antradienis

Traškūs vištienos kepsneliai

Kartais norisi nesveikų užkandžių, visiems, ar bent jau daugumai taip būna, prisipažinkim. Vienas iš tokių yra vištienos piršteliai (Chicken nuggets), kurių makdonalduose ir kitose greito maisto užkandinėse, atsiprašau, "restoranuose" būna. Namie irgi tokių galima pasigaminti. Bus ne ką mažiau skanūs, o ir sveikesni. Be to, daug laiko neužims. 



3-4 žmonėms sočiai pavalgyti reikės:

400 g, vištienos vidinės filė arba tos paprastos
džiūvėsėlių
1-2 kiaušinių
ciberžolės (jos galim negailėti, spalva bus gražiai geltona/oranžinė)
druskos
čili paprikos miltelių
saldžiosios paprikos miltelių
pipirų
dar kokių kitų prieskonių

Vištienos filė supjaustom juostelėmis. Galima ir dar maženiais gabalėliais, tuomet tikrai bus maži užkandžių piršteliai. Viename dubenėlyje, geriau plačiame (pvz. sriubos lėkštėje) išplakam kiaušinį (-ius). Į kitą plačią lėkštę beriam džiūvėsėlius ir prieskonius. Viską gerai sumaišom. Turi nebūti prėska, nes ant vištienos daugiau nieko nebedėsim.

Keptuvėje įkaitiname aliejų. Labai daug nereikia, negruzdinsim. Imam filė juostelę, apvoliojam prieskoniuotuose džiūvėsėliuose, merkiam į kiaušinio plakinį, tada vėl į džiūvėsėlius ir į keptuvę. Galima apvolioti tik 1 kartą. t.y. į kiaušinį ir džiūvėsėlius. Bet čia jau kaip kam skaniau. Kepam kol gražiai apskrunda, pavartom iš kelių pusių. Iškepusius patarčiau padėti ant popierinio rankšluosčio, kad aliejus nuvarvėtų.

Skanu su įvairiais padažais - tiek jogurtiniu, kečupu, aštriu pomidorų, net kokia serbentų uogienė tiktų. Galima valgyti tiek kaip užkandžius imant pirštais, tiek kaip pagrindinį patiekalą su garnyru ir daržovėmis.

Skanaus.

2015 m. lapkričio 3 d., antradienis

Falafeliai. Avinžirnių antras dublis

Avinžirnius virtuvėje jau išbandžiau, bet buvo tik vienas kartas, tad reikėtų atidžiau juos panagrinėti. Kadangi sau buvau pasižadėjusi pasigaminti falafelius, tą ir darau. Falafeliai - Artimųjų Rytų patiekalas, gaminamas iš avinžirnių, pupelių, ar abiejų. Aš buvau nusižiūrėjusi Jamie Oliverio  receptą iš laidos "15 minute meals", tai naudojau konservuotus avinžirnius ir pupelių mišinį. Prisiskaičiau, kad iš išmirkytų džiovintų avinžirnių falafeliai žymiai skanesni. Na, aš ir savaisiais nenusivyliau, bet kitą kartą pamėginsiu ir ilgiau trunkantį (paruošimo atžvilgiu) variantą. 


Beje, falafeliai labai sotūs ir maistingi, nors mėsos ten ir nėra. Puikiai tiks tiek pietums, tiek vakarienei. Taip pat galima valgyti ne tik kaip kepsnelius su daržovėmis, bet ir dėti į lavašą ar pitos duonelę (Jamie'io variantas)

8-10 vidutinio dydžio falafelių reikės:

1 skardinės konservuotų avinžirnių
1 skardinės konservuotų pupelių (kokių tik norite, aš radau mišinį)
1-2 šaukštų miltų
prieskonių (kumino, paprikos miltelių, čili, pipirų, čiobrelių ir t.t.)
Galima dėti citrinos žievelę, petražoles
Aliejaus kepimui

Nusunkiame avinžirnius ir pupeles, dedame į virtuvinį kombainą, trintuvą ar dar kažkokį panašų prietaisą. Aš smulkinau pusiau rankiniu trintuvu iš "Tupperware", bet jis pusiaukelėje nusprendė sustoti, tad teko pabaigti paprasčiausiu bulvių grūstuvu. Ir ką, kuo puikiausiai viską sutrynė. Dedam miltus ir prieskonius. Jų reikėtų nepagailėti, nes tiek pupelės, tiek avinžirniai blankaus skonio, tai jį reikėtų paryškinti. Jamie'is dėjo ir petražolių, bet aš jų neturėjau. Jūs, jei turite, galite įdėti. Iš gautos masės drėgnomis rankomis formuojame kukuliukus, juos truputį suplojame ir kepame keptuvėje kol taps auksinės spalvos. Nepamirštam apversti, nes viena pusė bus toli gražu ne auksinė. Valgome su jogurtiniu padažu. 

Skanaus!

2015 m. spalio 18 d., sekmadienis

Jautienos troškinys raudonajame vyne

Prieš kokią savaitę vėl žiūrėjau "Julie&Julia" - filmą, kuris iš dalies įkvėpė pradėti savo blogą. Ten vienas iš svarbių patiekalų buvo "beef bourguignon" - jautiena, troškinta raudonajame vyne. Šį kartą ir aš nusprendžiau pabandyti tą troškinį pasigaminti. Ar bent jau kažką į jį panašaus. Kodėl tik panašaus - pagrindinis to troškinio skirtumas nuo įprastų tas, kad viskas troškinasi orkaitėje, keraminiame puode kokias 3 valandas. Aš tokio puodo neturiu, tad bandžiau adaptuoti receptą paprastai viryklei ir mažesniam valandų skaičiui. Ir išėjo visai neblogai. Net užsukę draugai prašė receptu pasidalinti. Matyt vertas. :)


Dideliam puodui, iš kurio sočiai privalgys 5-6 žmonės, reikalingi:

1 kg jautienos (aš naudojau kumpį)
3 - 4 vidutinės morkos
1 svogūnas
1 česnako skiltelė
1 paprika
pusė vidutinės cukinijos (arba visa mažytė)
3-4 v. š. pomidorų pastos
0,75 l raudonojo sauso vyno
2 - 3 v. š. miltų
druskos
pipirų
keli lauro lapai
raudonėlis/čiobrelis
cukraus

Jautieną nusausiname, supjaustome vienodais stambiais (4-5 cm) gabalėliais, Pavoliojame miltuose ir kepame ant vidutinės ugnies. Reikėtų apkepti bent 2 kiekvieno gabalėlio šonus, kad paskui mėsa netaptų guminė. Geriausia vartyti žnyplėmis, bet nieko blogo nenutiks, jei naudosit menteles. Apkeptą mėsą sudedame į didelį puodą.

Toje pačioje keptuvėje apkepame smulkintą svogūną su česnaku. Nesudeginame. Sudedame stambokai supjaustytą papriką, panašaus dydžio gabalėliais pjaustytas morkas, Kelias minutes pakepame ir sudedame į puodą su mėsą. Užkaičiame. Dedame pomidorų pastą, pilame vyną. Aš pyliau kokius 700 ml, galima dalį pakeisti sultiniu. Svarbu, kad mėsą apsemtų. Pamaišome. Dabar eilė prieskoniams - druskos, pipirų dedam pagal skonį, įmetam kelis lauro lapelius, čiobrelių arba raudonėlių. Svarbu nepridėti daug visko, nes pagrindinis skonis bus nuo vyno, Galiausiai ant viršaus sudedame stambesniais gabalėliais pjaustytą cukiniją. Uždengiame dangtį, ir kai užverda, paliekame troškintis ant mažos ugnies apie 1 - 1,5 val. Arba jei turite ugniai atsparų puodą be plastmasinių rankenų, dėkite į orkaitę. Prieš pabaigą paragaujame, ir jei reikia, įberiame truputį cukraus.


Labiausiai tinka su bulvių koše ar virtomis bulvėmis, kurias, jei puode lieka laisvos vietos, galime sukrauti ant troškinio.

Skanaus!